Rajone - keista valdžios meilė vandentiekininkams

Rajone - keista valdžios meilė vandentiekininkams

Nors Vietos savivaldos įstatymas numato, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldos funkcija, o Klaipėdos rajono meras tvirtina, jog labai džiaugiasi, kad AB "Klaipėdos vanduo" pradėjo dirbti šioje savivaldybėje, kiti rajono politikai lyg pontijai pilotai nusiplauna rankas ir nesikiša į konfliktines vandentiekio ūkio situacijas. [CITATA]

Žinia, dėl to, kad nuo 2012-ųjų Klaipėdos rajone vandentvarkos paslaugas pradėjo teikti AB "Klaipėdos vanduo", rajono gyventojams vanduo atpigo beveik perpus. Tačiau "Klaipėdos vandens" vadovas Leonas Makūnas tvirtina, jog užuot padėjusi dirbti dar efektyviau, rajono valdžia pastaruoju metu kaip tik priima bendrovei žalingus sprendimus.

Paskutinis toks gimė praėjusiame rajono Tarybos posėdyje, kai politikai nepaklausė Vyriausybės atstovės rekomendacijų palaukti oficialaus Aplinkos ministerijos išaiškinimo ir nepritarė siūlytai vandentiekiui reikalingos infrastruktūros naudojimosi kainos nustatymo metodikai.

Visgi Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas tikina, kad savivaldybė tik džiaugiasi uostamiesčio vandentiekininkų atėjimu į rajoną ir pagalių jiems į ratus esą nekaišo. Rajono vadovas tvirtina, jog prie vandentiekininkams svarbaus klausimo svarstymo bus galima grįžti.

Kodėl reikia?

Pasak L. Makūno, "Klaipėdos vanduo" teikdamas savo paslaugas uostamiestyje ir Klaipėdos rajone naudojasi ir apie 150 km ilgio siekiančiais privačiais tinklais. Tam, kad kiltų kuo mažiau ginčų, tiek uostamiesčio, tiek ir Klaipėdos rajono tarybų buvo paprašyta patvirtinti metodikas, kaip nustatyti kainas už naudojimąsi tokia infrastruktūra.

"Tokia metodika pirmiausiai neleistų vandens tiekėjui piktnaudžiauti skirtingiems tinklų savininkams mokėti skirtingas ar nepagrįstas kainas. Žinia, kiekvienas vandentiekio įmonės išleistas litas turi tiesioginę įtaką galutinei vandens kainai. Kartu ši metodika, kurios skaičiavimai parengti vadovaujantis Vyriausybės nutarimais, leistų ir tinklų savininkams labai aiškiai žinoti, kokių kompensacijų galima tikėtis, o jei jos netenkina - visada lieka teismas", - aiškino L. Makūnas, manantis, jog tokia metodika gerokai sumažintų ginčų.

Jis neslepia, kad šios metodikos rengimą paskatino "Vakarų ekspreso" jau ne kartą aprašyta konfliktinė situacija Kretingalėje, kur įsikūrusi mėsos perdirbimo bendrovė "Agrovet" ir su ja susijusios įmonės už joms priklausančius vandentiekio ir nuotekų tinklus pageidauja gauti keliasdešimt kartų didesnes sumas nei sutinka mokėti "Klaipėdos vanduo".

Uostamiesčio taryba dar pavasarį patvirtino tokią metodiką, o paskutinę spalio dieną vykusiame Klaipėdos rajono posėdyje dėl jos užvirė mūšis, kuriame aktyviai dalyvavo ir "Agrovet" savininkas Augenijus Gudžiūnas bei jo dukra Justė Gudžiūnaitė.

Laukti nepanoro

Iki minėtojo rajono Tarybos posėdžio jau buvo gautas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsakymas, kuriame konstatuota, jog tokia metodika padėtų tiksliai nustatyti atitinkamas dedamąsias skaičiuojant galutinę vandens kainą.

Oficialaus Aplinkos ministerijos atsakymo iki posėdžio nesulaukta, bet neformaliai elektroniniu paštu buvo informuota, jog ruošiamame atsakyme bus formuluotė, jog tokią metodiką pasitvirtinti yra tikslinga. Tad Klaipėdos rajono meras V. Dačkauskas siūlė šio klausimo svarstymą atidėti, kol bus sulaukta oficialaus Aplinkos ministerijos atsakymo. Tokią jo poziciją palaikė ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš.

"Tiesioginio įpareigojimo tvirtinti tokią metodiką savivaldybei nėra, tačiau įtvirtinta, kad visada tokios infrastruktūros išpirkimas vykdomas savivaldybės iniciatyva. Galutinė kaina derinama arba savivaldybės, arba jos įgaliotos įmonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika byloja, kad vandentiekio ir nuotekų valymo paslaugos yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurioje nukrypstama nuo klasikinėje civilinėje teisėje įtvirtintos santykių autonomijos ir sutarties laisvės. Jei savivaldybė visiškai nesikištų, o vandentiekininkai savarankiškai siūlytų kompensacijas vieniems vienaip, kitiems - kitaip, tai juk atsilieptų vandens kainai, kuri nustatoma jau visiems. Tokia metodika - vienas iš būdų derinti interesus. Bet nežinau, ar ji pagrįsta, nes ne mano kompetencija ekonominį pagrįstumą vertinti. Siūlyčiau sulaukti Aplinkos ministerijos išaiškinimo, neskubėti ir klausimo svarstymą atidėti", - savo argumentus posėdžio metu dėstė D. Kerekeš.

Visgi Taryba palaikė jos nario Egidijaus Skarbaliaus pasiūlymą apsispręsti dėl metodikos tame pačiame posėdyje. Vėliau E. Skarbalius tvirtino, jog ši metodika esą reikalinga tik dviejų įmonių ginčui spręsti, tad politikams čia kištis nereikėtų, lai viską sprendžia teismai.

Svečio teisėmis pasisakiusi J. Gudžiūnaitė tvirtino, kad tokios metodikos tvirtinimas yra ne Tarybos kompetencija, esą ji apribotų būdus ir galimybes susitarti. O jos tėvas A. Gudžiūnas prieš balsavimą iš anksto konstatavo, jog toks sprendimas būtų neteisėtas, ir taip net papiktino merą.

Visgi už metodikos patvirtinimą balsavo tik pats meras ir jo bendrapartietis socialdemokratas Jonas Dromantas. Prieš pasisakė 15 Tarybos narių, penki susilaikė.

Pasak L. Makūno, dabar bus laukiama Aplinkos ministerijos atsakymo ir tada vėl bus bandoma teikti metodikos projektą rajono Tarybai.

Ministerija - už

Aplinkos ministerija "Vakarų ekspresą" informavo, jog atsakymas Klaipėdos rajono savivaldybei jau išsiųstas.

Viceministro Almanto Petkaus parašytame rašte akcentuojama, kad įstatymuose įtvirtinta, jog geriamojo vandens išgavimas, tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose yra savivaldybių institucijų pareiga.

"Manome, jog būtų tikslinga, kad savivaldybė, įgyvendindama minėtų teisės aktų nuostatas, nusistatytų viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimosi metodiką, kuria vadovaujantis geriamojo vandens tiekėjai mokėtų atitinkamą mokestį tretiesiems asmenims už jiems nustatyta teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimąsi", - konstatuoja ministerija.

Kryptinga veikla?

Toks rajono valdžios sprendimas - jau nebe pirmas akibrokštas įmonei, kurios jai priklauso beveik 6 proc. akcijų priklauso savivaldybei ir kuri vien per praėjusius metus į rajono vandentvarkos infrastruktūrą investavo 2,4 mln. savo lėšų (kartu su Europos Sąjungos parama pernykštės investicijos siekia beveik 17 mln. Lt).

Kadangi Klaipėdos rajone absoliuti dauguma senų vandentiekio ar nuotekų tinklų yra neįteisinta, "Klaipėdos vanduo" su savivaldybe buvo sutarę, jog įmonė savo lėšomis rengs tokių tinklų kadastrines bylas, o savivaldybė juos įsiteisins ir pagal panaudos sutartis perduos eksploatuoti vandentiekininkams.

Taip buvo padaryta ir konfliktiškoje Kretingalės zonoje, tačiau vieno iš ten esančių sklypų savininkas Mindaugas Janulis, neprileidęs vandentiekininkų prie vieno iš nuotekų šulinių, pareikalavo, kad savivaldybė panaikintų savo turto registraciją.

Per dešimt dienų rajono savivaldybės administracijos komisija pripažino M. Janulio argumentus pagrįstais ir kreipėsi į Registrų centrą bei paprašė panaikinti registraciją. Anot "Klaipėdos vandens", ši komisija iš esmės rėmėsi savivaldybės Juridinio skyriaus viršininko Romualdo Bagačiovo argumentais. Visgi Registrų centras nepriėmė rajono administracijos argumentų ir nerado teisinio pagrindo panaikinti jai nuosavybės teisę.

L. Makūnas buvo sakęs, kad "Klaipėdos vandeniui" bylinėjantis su "Agrovet" R. Bagačiovas teikė išvadas mėsos perdirbimo įmonės naudai, tačiau jas teismas pripažino nepagrįstomis.

Pats R. Bagačiovas "Vakarų ekspresui" rugsėjį tvirtino, jog šiame konflikte esą tikrai yra nešališkas.

"Tikrai palaikome"

Vaclovas DAČKAUSKAS, Klaipėdos rajono meras

Manau, kad gavus Aplinkos ministerijos atsakymą ir "Klaipėdos vandeniui" dar kartą kreipusis į savivaldybę, šis klausimas vėl bus svarstomas Taryboje. Savivaldybė tikrai nėra nusistačiusi prieš "Klaipėdos vandenį". Gal pavieniai administracijos asmenys ir gali turėti kokią nors savo nuomonę, tačiau bendra politinė valia yra tokia, kad reikia visaip palaikyti vandentiekininkus, nes po jų atėjimo į rajoną matyti akivaizdi pažanga. Manau, kad artimiausiu metu pasitelkiant Europos Sąjungos fondus bus padaryta dar daugiau, nes ten dirba labai kvalifikuotas kolektyvas, galintis įgyvendinti sudėtingiausius projektus.
O kalbant apie konfliktą Kretingalėje, tai įvairiais lygiais jau buvo bandyta tarpininkauti. Kadangi abi įmonės turi labai kietas savo pozicijas, nuo kurių nesitraukia, matyt, viską galutinai turės išspręsti teismai. Tik gaila, kad tai gali užtrukti gana ilgai.

 

"Rekomendacija - kaip meteorologinė prognozė"

Egidijus SKARBALIUS, Klaipėdos rajono tarybos narys

Net jei ir Aplinkos ministerija rekomenduoja patvirtinti tokią tvarką, mano nuomonės tai nekeičia, nes tokia rekomendacija yra lyg meteorologinė prognozė. Aš ir toliau manau, kad savivaldybė neturi kištis į dviejų ūkio subjektų ginčus. Kas bus, jei "Klaipėdos vanduo" praloš teismus? Pasekmės teks ir savivaldybei, o ne ministerijai. O kai jau bus teismų sprendimai, tada jau galima pasižiūrėjus į juos spręsti, ar reikia tokios tvarkos. Tuo labiau kad ši siūloma tvarka neturi jokios įtakos galutinei vandens kainai, ji tik liečia dviejų subjektų santykius. Jei manai kitaip, esi neįsigilinęs į situaciją.
Aš nenoriu būti arbitru - kai atsistoji į Makūno pusę, atrodo, kad teisybė jo, kai į Gudžiūno - atrodo, kad jo. Jau seniai pažįstu aš juos abu, nežinau, kurį seniau. Su "Agrovet" mane sieja tik tai, kad ji yra Klaipėdos rajono įmonė, o aš esu to rajono Tarybos narys. Na ir kas, kad rajono savivaldybei priklauso beveik šeši procentai "Klaipėdos vandens" akcijų, čia jau atskira tema, nes Klaipėda tiesiog išdūrė rajoną pasiūlydama tik tokį akcijų kiekį.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder