Kadaise Uosto direkcija jau buvo beveik pabaigusi kvartalo detalųjį planą, pagal kurį upelio pakrantės turėjo virsti rekreacine teritorija. Tačiau procesą užginčijo Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija (GMLEB) "Smiltelė", o vėliau paaiškėjo, kad kvartalas nėra rezervinėje uosto teritorijoje ir direkcija plano rengti negali.
Valtininkai baiminosi, kad turtuoliai upės krantines apstatys prabangiais kotedžais, o dabar jau juos pačius nešvariais interesais apkaltino Smeltės kvartalo individualių namų savininkų bendruomenė.
Po ilgų tarpusavio ir teismo ginčų valčių prieplauka su visa įranga ir nekilnojamuoju turtu atiteko GMLEB "Smiltelė", tačiau ir prieplaukos, ir kvartalo ateitis išlieka neaiški, o tarpusavio ginčai nesibaigia.
Iš antro karto
GMLEB "Smiltelė" prieš kelis metus kreipėsi į teismą ir paprašė prieplaukos pastatus, krantines, slipą ir pirsus atiduoti jos nuosavybėn pagal "įgyjamąją senatį". Lietuvos įstatymai tokią galimybę suteikia tokiu atveju, jeigu nekilnojamojo turto valdytojas jį sąžiningai ir nepertraukiamai valdė bent 10 metų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželį pareiškimą atmetė, tokį sprendimą palaikė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Ši įstaiga savo atsiliepime priminė Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo laiko ir kitų aplinkybių, negali būti laikomas pagrindu jį įgyti pagal senatį.
KLAUSIMAI. Kai kuriems kaimyniniams gyventojams kyla abejonių dėl krantinių, kurių nesimato, ir kito įregistruoto turto vertės. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Vis dėlto valtininkai nepasidavė, nutartį apskundė ir pasiekė savo - po pusės metų Klaipėdos apygardos teisme jų apeliacinis skundas patenkintas ir pagal įgyjamąją senatį bendrijos nuosavybėn perėjo pastatai ir kitas turtas. Jis bendrijos vardu jau įregistruotas Registrų centre (RC).
Kaimynams kyla klausimų
Teisiniams ginčams pasibaigus ne visi liko patenkinti sprendimais - kai kuriems Smeltės kvartalo individualių namų gyventojams kyla nemažai abejonių.
"Pavyzdžiui, RC nurodytos turto kainos. Krantinės, kurių faktiškai nėra, įvertintos 27 milijonais litų, rašoma, kad jų statybos baigtos 2009 metais. Ar jūs jas matote?" - rodydamas apžėlusius upelio krantus klausė vienas iš gyventojų, panorėjęs išlikti incognito.
Vėliau jis pirštą nukreipė į surūdijusio metalo pirsus.
"Kai kurių iš jų kaina, registro duomenimis, siekia apie pusantro šimto tūkstančių litų. Sunku patikėti", - stebėjosi vyriškis, žiūrėdamas į RC duomenų banko išrašo kopiją.
Be to, jam užkliuvo ir tai, kad pareiškime teismui nuosavybės teisių GMLEB "Smiltelė" nurodė, jog įgyjamosios senaties terminas baigėsi 1998 metais, nors bendrija įregistruota tik 1995 m.
"O įgyjamosios senaties galimybė Civiliniame kodekse atsirado tik 2001 metais", - aiškino prieplaukos kaimynystėje gyvenantis klaipėdietis.
Jo manymu, anksčiau specialiai buvo sukurtas mitas, kad privatininkai prieplaukos teritorijoje nori statyti nuosavus kotedžus - taip siekta supriešinimo ir veikti kažką neaiškaus.
"Buvo tiesiog sukurtas priešas - tai mes, individualių namų gyventojai, norintys užimti valtininkų teritoriją. Ir ši istorija yra labai gaji, valtininkai yra įsitikinę, kad mes bandome iš jų atimti teritoriją. Tačiau mes tik norime prieiti prie vandens, daugiau nieko. O tai, kas vyksta dabar, sustabdyti, vargu, ar įmanoma. Manau, kad ginami ne bendrijos interesai. Už viso to stovi nekvaili ir turtingi asmenys, sugalvoję kažką gudraus. Ką - parodys ateitis, juk teritorijos vertė yra labai didelė", - samprotavo vyras.
Vandens žmonėms neužtvėrė
GMLEB "Smiltelė" pirmininkas Kęstutis Gelumbauskas patvirtino, kad po teismo jiems nuosavybės teise atiteko hidrotechniniai įrenginiai - pirsai ir slipai, teritorijoje esantys valčių garažai.
"Padarytas uostelio teritorijos detalusis planas, su Nacionaline žemės tarnyba jau pasirašėme žemės nuomos sutartį, tačiau svarstome galimybę ateityje ją išsipirkti. Žinoma, jeigu pritars bendrijos nariai ir bus pinigų", - sakė jis.
Pasak K. Gelumbausko, artimiausioje ateityje planuojama sutvarkyti uosto akvatoriją - tam planuojama gauti pinigų iš Europos Sąjungos investicinių fondų, paraiška pateikta per Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę.
"Norėjome pusės milijono, bet kalbama, jog pretenduojame tik į 300 tūkstančių litų. Akvatoriją tvarkyti reikia, juk tai yra prestižinė miesto vieta", - sakė K. Gelumbauskas.
O kokia ateitis laukia viso kvartalo, jis nebandė spėlioti.
"Sunku įsivaizduoti. Dar tik rengiamas detalusis kvartalo planas, kai bus jo sprendiniai, bus galima kalbėti konkrečiau", - sakė bendrijos vadovas.
Nesutarimai su kvartalo gyventojais esą taip pat praeityje, prie vandens prieiti niekam netrukdoma, teigia K. Gelumbauskas.
"Mes jiems pretenzijų jokių neturime, o ar jie neturi mums - nežinau. Yra vienas kitas aršiai nusiteikęs mūsų atžvilgiu. Prie vandens niekam prieiti netrukdome, pakrante vaikščioti nedraudžiame. Atvažiuoja šeimos iš miesto, pabūna prie upės kultūringai, nors yra ir tokių, kurie atvyksta išgerti, palieka šiukšlių krūvas, lenda į laivus", - pasakojo per 700 narių vienijančios bendrijos pirmininkas.
Planas bus negreit
Šiuo metu apie galutinį Smeltės kvartalo detalųjį planą kalbėti dar anksti - neparengta netgi jo koncepcija, nors anksčiau būsimasis brėžinys svarstytas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijoje, išklausyti visuomenės patarimai.
Tiksli plano parengimo data neaiški, tad pasakyti, kada jis bus pateiktas visuomenės svarstymui, taip pat neįmanoma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą