"Smeltės kvartalo žmonės jaučiasi gyveną užribyje", "Smeltės kvartalas - lyg išbrauktas iš Klaipėdos žemėlapio", "Smeltės kvartalas jaučiasi atskirtas nuo miesto", "Smeltės kvartalo problemos iki šiol neišspręstos", "Smeltės kvartalo gyventojų kantrybė trūko", "Smeltės gyventojai ėmėsi žygių". Tai - pastarųjų devynerių metų antraštės, kurias galima rasti "Vakarų ekspreso" archyve ieškant straipsnių apie uosto pašonėje įsikūrusį Smeltės gyvenamąjį kvartalą. Gyventojų teigimu, visos jos idealiai tinka ir šiandien.
Šį pavasarį kvartale gyvenančių žmonių kantrybė vėl trūko - bendruomenė šalies prezidentei, ministrui pirmininkui, susisiekimo ministrui ir Klaipėdos merui išsiuntė pareiškimą, kuriame įvardijamos daugybę metų nesprendžiamos individualių namų kvartalo, prie Smeltalės upės žiočių įkurto 1952-aisiais, bėdos.
Išsakė skaudulius
"Per daugiau nei pusšimtį metų kažkada atokiai nuo miesto įsikūrusi gyvenvietė tapo apsupta Klaipėdos uosto pramonės gigantų. <...> Pažeidžiant sanitarines normas palei gyvenvietę yra nutiesta geležinkelio linija, kuria yra gabenami įvairūs kroviniai, kartais net pavojingi žmogui ir aplinkai. Geležinkelio linija nutiesta taip, kad važiuojant traukinio sąstatui jis fiziškai blokuoja visas tris išvažiavimo vietas iš gyvenvietės", - šalies bei miesto vadovams dėstoma kvartalo kasdienybė.
NEŽINO. Kada Smeltės bendruomenė galės važinėti išasfaltuota Jurbarko gatve, savivaldybės atstovai nesiryžta pasakyti - kol kas nepaskelbtas net projekto rengimo konkursas.
Pareiškime primenamas ir dar vienas kaimynystėje būsiantis objektas - Suskystintų gamtinių dujų terminalas, kurio "statyba ties Kiaulės nugara dar labiau blogina esamą gyvenvietės padėtį".
Tačiau bene didžiausias gyvenvietės skaudulys yra neasfaltuotos kvartalo gatvės.
"Aplink ir net pačioje gyvenvietėje yra įsikūrę nemažai įmonių, kurios naudojasi sunkiuoju transportu, kursuojančiu gyvenvietės keliais. Nepaisant to, tik dalis jos kelių yra išasfaltuota. <...> Keista matyti išasfaltuotas įmonių teritorijas, konteinerių sandėliavimo aikšteles ir šalia, už tvoros, dulkėse vasarą skendinčią gyvenvietę, o rudenį ar pavasarį po liūčių neišvažiuojamus kelius, klampojančius gyventojus", - skundžiamasi 200 gyventojų pasirašytame pareiškime.
"Mes suprantame, kad uosto plėtra yra svarbi ne tik miesto, bet ir šalies ekonomikai ir net šalies saugumui. Todėl manome, kad ne tik miesto, bet ir šalies vadovai turėtų parodyti daugiau dėmesio Smeltės kvartalui, kuris ne savo valia atsidūrė Klaipėdos įmonių apsuptyje", - gyventojai pabandė apeliuoti į valdžios jausmus.
Nieko paguodžiančio
"Pareiškimą surašėme, bet nelabai tikime, kad jis kuo nors pagelbės. Štai premjeras mums apskritai neatsakė, prezidentės kanceliarija pranešė pareiškimą persiuntusi toms pačioms institucijoms, kurios ir taip jį gavo iš mūsų - Susisiekimo ministerijai ir Klaipėdos savivaldybei. Šios nieko paguodžiančio mums irgi neparašė", - "Vakarų ekspresui" sakė Smeltės bendruomenės vadovas Liudas Toliušis.
Pasak ilgamečio kvartalo gyventojo, miesto savivaldybė jiems atsakė, kad dar balandžio mėnesį yra pateikusi prašymą Lietuvos automobilių kelių direkcijai skirti tikslines lėšas Jurbarko gatvės dangos remontui.
"Gavusi tikslinį finansavimą, kaip numatyta veiklos plane, savivaldybė galėtų pradėti pirkimo procedūras šių metų II-III ketvirtį, jei per artimiausius mėnesius užtikrinsite gyvenamųjų valdų prisijungimą prie magistralinių tinklų ir informuosite apie tai savivaldybę", - rašoma vicemero Artūro Šulco pasirašytame rašte.
Savivaldybės atstovų teigimu, planuoti asfalto dangų įrengimą Smeltės kvartale jie galės tik tada, kai bus įsitikinę, kad visi gyventojai prisijungė prie vandentiekio bei nuotekų tinklų ir kad ateityje nebus vykdomi gatvių perkasimai.
L. Toliušis pripažįsta, kad maždaug 38 proc. neasfaltuotose gatvėse esančių namų valdų dar nėra prisijungę prie AB "Klaipėdos vanduo" tinklų.
NERIMAS. "Ar nebus taip, kad nusikėlus terminams atvyks rangovai rudenį, per lietų supils tą minkštąjį asfaltą į balas, ir viskas nueis šuniui ant uodegos?" - nerimauja Liudas Toliušis.
"Tačiau ką mes galime padaryti? Prievarta juk nepriversi žmogaus jungtis prie vandentiekio, jeigu jis nenori. Nemažai gyventojų yra pensininkai, tad iš kur jie paims tuos 4 tūkstančius litų, reikalingus prisijungimui, tuo labiau, kai kieme - šulinys su puikiausios kokybės vandeniu? Ir jei jie neprisijungs - o taip ir bus, tai ką, mes visą likusį gyvenimą būsime priversti gyventi dulkėse?" - nesupranta bendruomenės pirmininkas.
Pasiklydę laike?
Vis dėlto jis yra įsitikinęs, kad ne šie gyventojai, o savivaldybės tarnautojai yra pagrindinis gyvenimo kokybės gerėjimo kvartale stabdys.
"Susidaro jausmas, kad jie patys nežino, ką daro. Gegužės 30-ąją jie mums atsiuntė dar vieną A. Šulco pasirašytą raštą. Jame jau praneša, kad Smeltės kvartalo dangų asfaltavimui Susisiekimo ministerija iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo skyrė 400 tūkst. litų. Nors anksčiau jie žadėjo, kad bus išasfaltuota Jurbarko gatvė, dabar pareiškė, kad tik svarstoma galimybė tą daryti, ir tik su sąlyga, kad visi gyventojai bus prisijungę prie magistralinių tinklų.
Įdomu ir tai, kad jie rašo, jog dangos remonto ir supaprastinto projekto parengimo pirkimo procedūros prasidės antrąjį šių metų ketvirtį. Bet juk jis jau baigiasi!" - stebisi L. Toliušis.
Anot jo, bendruomenei kelia nerimą, kad finansavimas jau gautas, o projekto nėra, tad darbai gali ir vėl nusikelti, kaip esą anksčiau jau yra buvę ne kartą.
O kaip kitos gatvės?
Be to, net jei ir būtų išasfaltuota visa 780 metrų ilgio Jurbarko gatvė, kaip anksčiau žadėjo savivaldybė, tai nebūtų geriausias problemos sprendimas, įsitikinę Smeltės kvartalo bendruomenės atstovai.
"Tai būtų pinigų išmetimas, nes gyvenamieji namai yra tik dalyje šios gatvės, kitur - automobilių remonto dirbtuvės ir kelias į Karines jūrų pajėgas. Būtų nueita lengviausiu keliu, ir pasirūpinta ne gyventojais, o verslu.
Nuo Veliuonos gatvės lieka 7 namai, iš kurių dauguma net nežada jungtis prie "Klaipėdos vandens" tinklų, o trijų savininkai net neturi automobilių. Todėl vietoje visos Jurbarko gatvės asfaltavimo geriau dalį pinigų skirti kitoms gatvėms asfaltuoti, kur gyventojų tankis daug didesnis - pavyzdžiui, Kintų, kurioje prie magistralinių tinklų prisijungusios visos valdos, arba Dusetų", - teigia L. Toliušis.
Nieko nekeis
Pastarasis gyventojų pageidavimas greičiausiai liks neišgirstas.
"Tie 400 tūkstančių - tai tikslinės lėšos. Jas Susisiekimo ministerija skyrė būtent Jurbarko gatvės dangai pakloti. Jeigu ką nors bandytume keisti, būtų absurdas - reikėtų vėl rašyti raštus, ministrui tektų keisti įsakymus. To nedarysime, savivaldybėje net nebuvo jokių svarstymų dėl kitų šio kvartalo gatvių asfaltavimo vietoje Jurbarko. Arba imi pinigus, kuriuos duoda, ir asfaltuoji vieną gatvę, bet visą, arba..." - žmonių blaškymosi nesupranta Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė.
Būtent jos skyriaus specialistai šiuo metu renka informaciją apie tai, kuriose vietose Jurbarko gatvėje yra prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų šuliniai.
"Nuo to, kur įrengti tie šuliniai, priklausys tolesnė eiga. Jei jie įrengti šalikelėje, gali būti, kad prisijungti prie tinklų teks ne visiems gyventojams, ir asfaltuoti Jurbarko gatvę galėsime be baimės, kad ateityje ją teks perkasti norint prie magistralinių tinklų prijungti to nepasidariusias namų valdas", - sakė valdininkė.
Kada - nežinia
Šiuo metu Jurbarko gatvėje prie vandentiekio ir nuotekų tinklų nėra prisijungusios 9 namų valdos, prie vandentiekio - 5.
V. Staskonienė teigia, kad planuojami asfaltavimo darbai - gera proga gyventojams priminti, jog prisijungti prie magistralinių tinklų yra būtina nepriklausomai nuo to, ar ateityje šis prisijungimas trukdys kelininkams, ar ne.
"Europos Sąjungos fondai į tai žiūri griežtai. Gali būti, kad net atimtų projektų finansavimą, jei paaiškėtų, jog namų valdos teršia aplinką. Tokių valdų yra ne tik Smeltės kvartale, bet ir kitur, pavyzdžiui, Tauralaukyje", - tikino skyriaus vadovė.
Vis dėlto kada Smeltės bendruomenė galės važinėti išasfaltuota Jurbarko gatve, savivaldybės atstovai nesiryžta pasakyti.
"Stengiamės viską daryti kuo greičiau, tačiau nepamirškite, kad ir finansavimas buvop gautas neseniai, vos gegužės mėnesį. Manau, per birželį surinksime visą būtiną informaciją ir atiduosime Investicijų ir ekonomikos departamentui", - sakė V. Staskonienė.
Šis departamentas dabar ruošia sąlygas supaprastinto asfaltavimo darbų projekto konkursui skelbti. Tačiau kada jis bus paskelbtas, departamento direktorius Ričardas Zulcas irgi nenorėjo prognozuoti.
"Kada tiksliai, pasakyti labai sunku. Daug kas priklausys ir nuo pačių gyventojų, t. y. namų valdų prisijungimo prie tinklų", - tepasakė R. Zulcas.
Savivaldybė planuoja, kad Jurbarko gatvėje bus liejamas eksperimentinis minkštasis asfaltas su elementais, kurie turėtų padidinti dangos elastingumą. Šis asfaltavimo būdas yra pigesnis nei įprastas, kadangi jam nereikia ruošti pagrindų.
Beje, minkštąjį asfaltą lieti reikia šiltuoju metų laiku ir esant sausam orui, todėl idealus laikas darbams - vasara.
"Bet ar nebus taip, kad nusikėlus terminams atvyks rangovai rudenį, per lietų supils tą minkštąjį asfaltą į balas, ir viskas nueis šuniui ant uodegos?" - ir dėl terminų, ir dėl darbų kokybės nerimauja L. Toliušis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą