Strasbūrui – skandalingas Lietuvos teisėjos skundas

Vyriausybės atstovė EŽTT teigia, kad R. Augustė Lietuvą apskundė dėl jai pritaikytos drausminės atsakomybės už jos nuomonę, pareikštą procesiniuose sprendimuose, kuriais, anot R. Augustės, ji nesutiko vadovautis Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei Europos Sąjungos teisei prieštaraujančia aukštesnės instancijos apygardos teismo suformuota praktika vartotojų teisių bylose sprendžiant teismingumo klausimus.

Anot Klaipėdos teisėjos, taip buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuoja teisė į saviraiškos laisvę.

Be to, R. Augustė taip pat skundžiasi dėl diskriminacijos – esą drausminiame procese dėl savo išsakytos nuomonės ji buvo diskriminuojama, kadangi drausmės bylą inicijavo Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, dėl kurio galimai neetiško elgesio teisėja R. Augustė buvo kreipusis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.

Vyriausybės atstovė EŽTT nurodė, kad uostamiesčio teisėja savo skunde taip pat teigia, jog diskriminacija jos atžvilgiu pasireiškė ir dar vienu aspektu – ji dėl savo darbo buvo patraukta atsakomybėn, o tuo metu ne tik visuomenės, bet ir politikų bei teisėsaugos pareigūnų pasipiktinimą dėl priimto skandalingo sprendimo sukėlęs jos kolega net nebuvo patrauktas atsakomybėn.

Savo skunde R. Augustė priminė istoriją, kai dabar jau iš pareigų pasitraukęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis nutarė nesuimti Rusijos pilietybę turinčio gruzino Givio Gordeladzės, kuris gali būti vienas įtakingiausių asmenų organizuotame nusikalstamame susivienijime, išplėtusiame savo veiklą į Europą. G. Gordeladze yra viešai prisipažinęs, jog priklauso aukšto lygio Rusijos organizuoto nusikalstamumo pasaulio elitui priskiriamiems „įteisintiems vagims“ („Vor v zakone“).

Pasak Klaipėdos teisėjos, skandalingas G. Viederio sprendimas paleisti įtariamąjį iš suėmimo (o tada jis iš karto pasislėpė) buvo priimtas tuo metu, kai buvo svarstomas jos drausminės atsakomybės klausimas.

„Tuo pačiu metu Lietuvoje buvo plačiai nuskambėjęs rezonansinis atvejis, kai dėl galimo teisėjo G. Viederio aplaidumo buvo paleistas iš sulaikymo ir pasislėpė pagal Europos arešto orderį sulaikytas kaltinamasis, – nurodė R. Augustė. – Teisėjų taryba dėl šio teisėjo kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar galima būtų patraukti drausminėn atsakomybėn teisėją, kuris esą priėmė nekvalifikuotą sprendimą. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo drausmės byla šiam teisėjui nebuvo inicijuota, tuo tarpu man dėl mano sprendimų buvo iškelta drausmės byla už teisėjo vardą žeminantį elgesį.“

Savo pareiškime Klaipėdos teisėja pabrėžė, kad drausmės byla jai buvo iškelta pagal Teisėjų tarybos teikimą – į ją kreipėsi Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, nurodęs, jog nagrinėdama civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo teisėja nesilaikė Civilinio proceso kodekso nuostatų, įpareigojančių šiuos klausimus spręsti operatyviai ir koncentruotai, formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimų institutą, ignoravo aukštesnės instancijos teismo suformuotas teisės normų taikymo taisykles ir teismo duodamus nurodymus konkrečiose bylose.

Teisėjų garbės teismas R. Augustei skyrė griežtą papeikimą, šį sprendimą vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti.

Pasak Vyriausybės atstovės EŽTT, Strasbūras vertins, ar buvo įsikišta į Klaipėdos teisėjos saviraiškos laisvės naudojimąsi pritaikius teisėjai drausminę atsakomybę už jos nuomonę priimant procesinius sprendimus ir, jei jos saviraiškos laisvė buvo apribota skyrus drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą, tai, ar šios bylos aplinkybėmis buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Be to, Strasbūras turės nuspręsti, ar teisėja buvo diskriminuojama dėl jos išreikštos nuomonės vykdant teisėjo įgaliojimus – šiuo požiūriu bus atsižvelgiama ir į kitokį drausminės atsakomybės taikymą teisėjo G. Viederio atžvilgiu.

Skųsdamasi EŽTT R. Augustė nurodė, kad ši nuobauda jai buvo skirta „už principingą darbą, įstatymų laikymąsi, atsisakymą vykdyti neteisėtus apeliacinės instancijos teismo nurodymus“

„Manau, kad mane baudžiant už sąžiningumą ir principingumą, už išsakytą nuomonę procesiniuose sprendimuose, priimtuose vykdant teisingumą pagal Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, ginant žmogaus teises, buvo pasikėsinta į žmogaus pamatines vertybes, – nurodė R. Augustė. – Kol Klaipėdos apygardos teisme nebus paisoma įstatymų ir nebus vadovaujamasi suformuota vieninga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negalėsiu vadovautis ir aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais.“

Nemalonumus teisėja užsitraukė nagrinėdama gyventojams kreditus teikiančios bendrovės „Minibank“ ieškinius skolininkams – verslininkai nutarė nesitaikstyti su teisėjos darbu, kai ši atsisakė išduoti teismo įsakymą skolai išieškoti.

Teisėjos nutartis vėliau buvo panaikinta, tačiau bylą iš naujo nagrinėjusi teisėja vėl priėmė tokį patį sprendimą.

„Tokiais teisėjos sprendimais sąmoningai ir sistemingai kliudoma greitai ir nedidelėmis sąnaudomis išspręsti ginčą, vilkinamas skolos grąžinimas, didinami nuostoliai, nepagrįstai pažeidžiama kreditoriaus teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos ir tokiu elgesiu pažeidžiama teisėjo etika“, – skunduose teisėjų etikos sargams nurodė „Minibank“ teisininkai.

Anot jų, dėl netinkamai taikomų teisės aktų R. Augustei jau kartą buvo iškelta drausmės byla, bet ji „toliau piktnaudžiauja savo statusu ir suteiktomis teisėmis, nepaiso ne tik apeliacinės instancijos teismo nutarčių, bet ir Teisėjų garbės teismo sprendimo, nepripažįsta padarytos klaidos“.

Teisėja R. Augustė kategoriškai nesutiko su bendrovės „Minibank“ priekaištais ir etikos sargams teisinosi, kad savo darbą atlieka „sąžiningai, laiku ir tinkamai, kiekvienoje byloje, kurių vidutiniškai per metus išnagrinėja virš tūkstančio, sprendimą priima tik įsigilinusi į bylos esmę, vadovaudamasi įstatymais, teisės doktrina, kasacinio teismo praktika ir aukštesniųjų instancijų teismų precedentais, neprieštaraujančiais Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, Europos Sąjungos teisei, Europos Teisingumo Teismo sprendimams“.