Organizatoriai, Gargždų kultūros centras, pakvietė trumpiausios nakties laukti su įvairiais senaisiais papročiais, dalyvauti apeigose ir žaidimuose, pasiklausyti folkloro kolektyvų ir smagiai patrypti skambant liaudiškoms melodijoms, pasivaišinti įvairiais sūriais ir arbata.
Ateinančiuosius į slėnį pasitiko žolynais papuošti vartai ir apvalančios ugnies fakelai. Slėnyje buvo paruošta įvairių pramogų.
Jaukioje erdvėje susirinkusieji stebėjo nesibaigiantį dienos ir nakties – Brėkštos ir Gailos konfliktą, per kurį buvo atskleistos Rasų šventės tradicijos.
Kiekvienas galėjo nusipinti sau vainiką, pagal kurį buvo spėjama ateitis, o jaunos merginos metė savo vainikus, bandydamos pataikyti ant kupolės, kad sužinotų, po kelių metų ištekės. Jei tikėsime burtais, vienoms vestuvių varpai suskambės po dvejų, kitoms – tik po keliolikos metų. Taip pat žaisti žaidimai spėliojant, už ką buvo atsakinga viena ar kita baltų dievybė, taip supažindinant su protėvių garbintais dievais ir deivėmis.
Vakarėjant buvo išlydėta saulė, įžiebtas laužas ir linksmybės tęsėsi prie jo – dainos, šokiai ir rateliai. Drąsiausieji nepabūgo ir šokti per laužą. Ėmus temti į Miniją buvo paleisti vainikai su žvakutėmis, tikintis, kad išsipildys troškimai.
Šventės kulminacija tapo originalios šiaudinės skulptūros, kurią sukūrė Šilutės rajono tautodailininkas Darius Vilius, sudeginimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą