Ventės ornitologai jau stebi vieversius ir pempes

Ventės ornitologai jau stebi vieversius ir pempes

„Pagal paukščius sunku pasakyt pašals dar ar nebepašals“, – sako Ventės ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Eigirdas. Nemuno deltoje specialistai jau stebi pavienius sugrįžusius vieversius, pempes, pilkąsias žąsis. Senoliai sakydavo, kad pavasarį ant sparnų parneša paukščiai. Visgi, buvo tikima, kad jei vieversys pargrįžta anksčiau nei vasario 24-oji, dar ilgokai bus šalta. Ornitologai sako, jog paukščiai vargu ar yra orų pranašai, jie tiesiog orientuojasi pagal palankią sau oro temperatūrą, o šiemet ši sparnuočiams labai tinkama žiemoti ir Lietuvoje.

„Dar tokios žiemos Lietuvoje neteko matyti. Nemuno deltoje, pamary dažnai būdavo, kad sniego būdavo ne per daugiausiai, bet vis tiek ir marios pašaldavo kažkiek, ir to sniego bent kažkiek pasirodydavo. Nesvarbu, kad nutirpdavo. O šiemet pievos užlietos, nors tokiu metu būdavo po ledu. Dabar gulbės suskridę ir plaukioja. Nesvarbu, kad pamarys, klimatas švelnesnis, bet tokio švelnaus dar neteko matyti“, – sako nuo 2013-ųjų Ventės ornitologijos stotyje dirbantis V.Eigirdas.

Ornitologui tenka važinėti po Nemuno deltą, apylinkes. Čia jam jau sausio pradžioje teko stebėti pavienius vieversius, pirmąsias pempes, pilkąsias gerves, baltakaktes ir želmenines žąsis. Šie paprastai Europoje žiemojantys paukščiai, anot V.Eigirdo, arba nebuvo pasitraukę piečiau, arba traukėsi ir jau sugrįžo.

„Želmeninės, baltakaktės žąsys, kurios turėtų žiemoti piečiau, panašu, nepasiekė žiemojimo vietų. Baltakaktės žąsys peri gerokai šiauriau, Rusijos tundroj, o žiemą skrenda iki Olandijos. Šie paukščiai atskrido, pamatė, kad čia sąlygos geros peržiemoti. Gali būt, kad neskrido piečiau. Matosi tokių dalykų, kurių tokiu metu Lietuvoje anksčiau nebūdavo. Manau, kad paukščiai orientuojasi pagal orus, tad tai nenustebina. Dalis pabandė pratempti žiemą ir, jei šalčiai neužspaus, gali būti, kad sėkmingai sutaupė migracijos energijos“, – sako V.Eigirdas, primindamas, kad sparnuočiai skirstomi į tolimuosius ir artimuosius migracijos paukščius.

Toliau skrendantys, pavyzdžiui, gandrai, gyvena pagal tam tikrą ciklą, tad pakyla ir skrenda į Afriką. Šie sparnuočiai keliauja gana tiksliai laikydamiesi kalendoriaus ir pargrįžti neskuba, nes jei užklups žiema, nukakti atgal į saulėtus kraštus jiems būtų per sudėtinga.

Nacionaliniu Lietuvos paukščiu laikomas gandras vis dar tebežiemoja Afrikoje. Siųstuvų dėka ornitologai stebi jų buvimo vietą.

„Vakar kiek žiūrėjau, gandrai sėdi savo žiemojimo vietose, dar nepajudėjo. Keli yra Vidurio Afrikoje, vienas net iki Pietų Afrikos nuskridęs, prie Keiptauno. Kol kas jie nebuvo patraukę namų link“, – sakė ornitologas.

Išskrido ir sugrįžo

Kiti gi paukščiai, netolimieji migrantai, tokie kaip minėtos pilkosios žąsys, pempės ar vieversiai, orientuojasi pagal orų sąlygas. Vis tik daugelį jų instinktas ginė žiemoti, kur šilčiau. Pagal žiedus ornitologai stebi, kad štai pilkosios žąsys buvo pasiekusios Lenkiją, išbuvo apie mėnesį ir sugrįžo. Dabar jos jau sukasi aplink perimvietes.

„Jei ir pašaltų smarkiai, manau, didelės problemos netolimiems migrantams nebūtų, nes jie per vieną, dvi dienas pasiekia savo žiemavietes. Aišku, yra tokių paukščių, kurie iš tikrųjų yra tolimieji migrantai, pamatę kad žiemos nėra, pasiliko. Šitiems gal daugiau problemų būtų, nes jeigu žiema greit užpultų, jie neturi daug energijos, kad galėtų nuskristi. Manau, kad neemigruoja tokiu atveju tik tie paukščiai, kurie silpnesni ir gamtoje realiai turėtų natūraliai pražūti, kad jokios ligos neplistų“, – mano V.Eigirdas.

Jo teigimu, šiltėjantis klimatas didelės bėdos sparnuočiams nedaro, tiesa, sudėtingiau tiems, kurie pratę prie šiauresnių klimato sąlygų, o tokių arealų vis mažėja.

Žiemojo svirbeliai

Paukščius visus metus žieduojantys ornitologai šią žiemą Ventėje pastebėjo gausų būrį svirbelių. Paprastai šie paukščiai žiemoja piečiau, tačiau palankios oro sąlygos jiems leido būti ir Lietuvoje.

„Mūsiškiai paukščiai paprastai patraukia piečiau, o pas mus atskrenda žiemos paukščiai, tokie kaip svirbeliai, šiauriniai kikiliai, smilginiai strazdai. Šiemet kaip niekad žiemos pradžioje pasirodė svirbelių nemaži būriai, anksčiau nebūdavo. Aplink Ventės ragą buvo, pagaudėm nemažai ir pasitraukė. Paukščių įvairovės galima daugiau pamatyti – ir tuos, kurie atrodo turėtų atskrist po gero mėnesio, vieversius pempes, ir kartu žiemojančius svirbelius. Vienu metu toje pačioje vietoje sudėtinga anksčiau būdavo pastebėti“, – sakė ornitologas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder