„Lietuvos žinių“ kalbinti Žemaitijos savivaldybių merai kone vieningai tvirtino, kad tokia akcija – prasminga ir verta dėmesio. Kretingos rajone kol kas nėra nė vieno tarmiškai užrašyto vietovardžio, tačiau pirmoji kregždė turėtų būti Salantų miestelis – jo prieigose bus pastatytas akmuo su užrašu „Salontā“. „Su merijos Kultūros skyriaus specialistais jau esame aptarę daugiau tokių pavadinimų, tad bus parengta programa. Turime didžiuotis, kad esame žemaičiai, ir priminti tai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.
Daug kur žemaitiški vietovardžiai – iškraipyti, todėl juos atkurti – šventas reikalas.
Kol kas labiausiai pagarsėjęs tarmiškai užrašytų vietovardžių propagavaimu yra Žemaitijos sostine tituluojamų Telšių rajonas, jį vejasi skuodiškiai, o štai Kretingos, Plungės, Mažeikių, Rietavo savivaldybės dar tik rengiasi akcijai.
Tiesa, žemaitiškomis laikomų savivaldybių kontekste išsiskiria Palanga: ten tarmiškai užrašyti vietovardžiai esą atrodytų keistokai.
Feisbuko nuotrauka
Kitąmet minėsime net 11 atmintinų metų, nes Seimas yra priėmęs vienuolika nutarimų dėl 2019 metų. Į aplinkybę, kad tai yra ir Žemaitijos bei Vietovardžių metai, iškart sureagavo Žemaičių kultūros draugija (ŽKD). „Brangūs prieteliai, turim unikalią progą visoje Žemaitijoje atkurti kaimų, miestelių ir miestų originalius pavadinimus. Taip, kaip jie turėtų skambėti mūsų ir vaikų lūpose. Raginkit seniūnus, bendruomenių pirmininkus, savo žymius žmones, kurie kilę iš tų vietų, ir padarykim gerą darbą“, – rašoma išplatintame minėtos draugijos kreipimesi.
Pažymima, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės kalbos vartosenos jau išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija. Teigiama, jog senieji vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, jos išsaugojimu privalo rūpintis valstybė. „Taip pat akcentuojama, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis. Daug kur žemaitiški vietovardžiai – iškraipyti, todėl juos atkurti – šventas reikalas. Žinoma, ne visus, o tik tuos, kurių žemaitiški pavadinimai skamba kitaip nei bendrine kalba. Pavyzdžiui, Plungės rajone yra Kantaučiai, o išties tai – Kontautē“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ŽKD pirmininkas Stanislovas Kasparavičius.
Feisbuko nuotrauka
Idėją palaikantiems nesiūloma keisti oficialių kelio ženklų su vietovardžiais, bet greta jų pastatyti meninius akcentus, kuriuose jau būtų viešai rodomas tarmiškas pavadinimas. Tokių ženklų daugiausia yra Telšių rajone, todėl Žemaitijos sostinėje šiemet bręsta naujos iniciatyvos.
„Prie pat įvažiavimo į miestą yra užrašas didžiulėmis raidėmis „Telšē“. Tiesą pasakius, jau esame pastatę tiek daug tarmiškų vietovardžių ženklų, kad nebeturime, ką veikti šioje srityje. Kiekviena seniūnija (jų yra 10) prisidėjo prie idėjos realizavimo. Tie pavadinimai – dailūs menininiai akcentai, išraižyti iš medžio, įvairių formų. Būta net tam tikro lenktyniavimo, kuris kaimas pasistatys dailesnį žemaitišką užrašą. Privalome būti savo regiono patriotai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Telšių rajono meras Petras Kuizinas.
Tad važiuojant Telšių rajone nereikėtų stebėtis prie kelio išvydus užrašus „Degaitē“, „Varnē“, „Loukė“ ir kt. „Žmonės iš kitų regionų važiuoja, skaito, nesupranta, bet tai ir yra esmė. Taip pabrėžiame savo išskirtinumą. Šiais metais turėsime dar vieną unikalų akcentą: Telšiuose, ant vadinamojo Zakso kalno, iškils aukščiausiai Lietuvoje plevėsuosianti Žemaitijos vėliava. Ji bus 6 metrų pločio, 8 metrų ilgio ir pakabinta ant 26 metrų aukščio stiebo. Plevėsuos nuolat, ne tik per šventes. Vėliavą iškilmingai pakelsime per Durbės mūšio minėjimą, liepos 13 dieną“, – pasakojo meras.
Deniso Nikitenkos nuotrauka.
Bunda ir kaimynai
Tarmiškų pavadinimų propagavimu gali pasigirti ir skuodiškiai: prie įvažiavimų į miestą stovi informaciniai stendai su užrašais „Skouds“. Užrašai žemaičių tarme ir bendrine kalba puikuojasi ir ant ženklo prie Skuodo autobusų stoties. O Mosėdžio kaimelyje stūkso akmuo su užrašu „Muosiedis kūliu suostėne“ (Mosėdis, akmenų sostinė).
Anot Skuodo rajono mero, to negana, todėl šiemet tikrai bus siūloma žemaičių tarme įamžinti ir daugiau vietovių. „Yra aštuonios kaimiškos seniūnijos. Prašyte prašosi pastatyti ir vietovardžio Apuolė žemaitišką užrašą „Apoulė“. Dažniausiai tokių inciatyvų imasi pačios vietos bendruomenės. Kelio ženklą kaip meninį akcentą nesudėtinga pastatyti, tačiau tai būtina suderinti su Lietuvos automobilių kelių direkcija“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Skuodo rajono meras Petras Pušinskas.
Žemaitiškais užrašais šiemet pasipuoš ir tos savivaldybės, kuriose jų iki šiol nėra. Kretingos rajono meras J. Mažeika tikino, kad pirmieji žingsniai jau žengiami Salantuose. „Vietos žmonės yra iniciatyvūs. Norima pastatyti paminklinį akmenį su užrašu „Salontā“. Tačiau kol kas iškilo biurokratinių kliūčių derinant projektą su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Labai palaikau idėją puoštis tarmiškais vietovardžiais. Jų mūsų rajone tikrai trūksta, šiuo atžvilgiu atrodome nesolidžiai, tad šiemet bandysime keisti situaciją“, – teigė jis. Tiesa, tokių žymių vietovardžių kaip Kretinga, Kartena lauktų minimalūs pokyčiai uždedant kirtį ant pirmojo skiemens, o štai šalia Dupulčių galėtų atsirasti užrašas „Dupoltē“, greta Baublių – „Baublē“, Darbėnų – „Darbienā“ ir kiti.
Iniciatyva pasirodė patraukli ir Mažeikių rajono merui Antanui Teniui. Jis žadėjo idėją pagarsinti savivaldybės taryboje. „Esame žemaitiškas regionas ir keistinų pavadinimų turime: Mažeikiai – „Mažeikē“, Tirkšliai – „Tėrkšlē“, Tverai – „Tverē“, Viekšniai – „Vėikšnē“ ir t. t.“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.
Feisbuko nuotrauka
Prievarta nebruks
Vienas žemaitiškiausių rajonų – Plungės, tačiau ir jame nėra nė vieno tarmiškai užrašyto vietovardžio. „Iniciatyva dėl vietovardžių turi būti natūrali, kilti iš pačių bendruomenių, merija neturėtų diktuoti, versti statyti tarmiškai užrašytus ženklus dėl to, kad 2019-ieji – Žemaitijos metai. Žinoma, palaikome tą idėją ir sveikinsime, jei bendruomenės įgyvendins savo sumanymus. Yra ir vietovardžių, kurie gražiai skamba žemaitiškai: šių metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė Kuliai – „Kulē“, Plateliai – „Platelē“, Alsėdžiai – „Alsiedē“, Stalgėnai – „Stalgienā“ ir kiti. Mes skatiname miestelius ir savo vėliavas, ir herbus turėti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Tačiau kai kuriais atvejais, kad ir labai norėtųsi, žemaitiškas vietovardis gali skambėti labai keistai. „Mūsų rajonas – tikrai žemaitiškas. Bet ką daryti dėl jo centro pavadinimo Rietavo? Žemaitiškai juk reikėtų rašyti „Rėitavs“. Nelabai gerai skamba... Tačiau tokie Medingėnai būtų „Medingienā“, Lioliai – „Liuolē“. Taigi idėją dėl papildomų vietovardžių ženklų tikrai svarstysime“, – teigė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Į keblią padėtį pateko Palangos savivaldybė, kurios kurortai Palanga ir Šventoji yra etniniame Žemaitijos regione. „Dalis palangiškių kalba žemaitiškai, dalis –lietuvių literatūrine kalba, o Šventojoje gyvena Latvijos kuršininkai. Tad nežinau, ar mums taip pat reikėtų prisidėti prie iniciatyvos, pastatyti užrašą „Palonga“. Ar tarptautiniam kurortui tai tiktų. Palangoje juk nekilnojamojo turto turi ir gyvena daug žmonių iš kitų šalies regionų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Jis priminė, kad paskelbtas konkursas kurorto ženklui sukurti. Meninis akcentas su užrašu „Palanga“ bus pastatytas rekonstruotoje Kretingos gatvėje, prie pirmojo žiedo.
Rašyti komentarą