Paramą surinko gruodžio paskutinėmis dienomis
Kretingos rajono savivaldybė iš Novovolynsko miesto administracijos buvo gavusi raštą, kokios paramos jiems reikia labiausiai: elektros generatorių, dujinių viryklių, balionėlių, šiltų apatinių rūbų kariams, turniketų.
Paramai įsigyti šiemet buvo paskirtos per tradicinį Padėkos vakarą surinktos aukos – 4 tūkst. 650 eurų.
Prieš Kalėdų šventę A. Kalnius aplankė rajono verslininkus, dovanodamas ateinančių metų kalendorių su Savivaldybės atributika įteikė ir po voką su ukrainiečių pagalbos prašymu. Vienos įmonės ant dovanų užrašė savo adresus, kitos dovanas išsiuntė nepažymėtas.
Atsiliepdami į mero ir jo žmonos Rūtos prašymą dėl kalėdinių dovanėlių žuvusių karių vaikams, kretingiškiai jų suruošė irgi visą šūsnį.
Ryto ketvirtą išvažiavę iš Kretingos, tris su puse valandos užtrukę Ukrainos sienai kirsti, nors turėjo visus tam reikalingus dokumentus, įveikę apie tūkstantį kilometrų, Novovolynską pasiekė vakare apie 20 val.
„Tą patį vakarą vyrai ukrainiečiai iškrovė autobusiuką nuoširdžiai džiaugdamiesi visu tuo, ką atgabenome“, – sakė A. Kalnius, pažymėjęs, kad toliau – į frontą – gautą paramą gabena patys ukrainiečiai ir pats Novovolynsko miesto meras Boris Karpus.
Raktažodis – Lietuva, lietuviai
Novovolynske gyvena apie 60 tūkst. žmonių. „Šiurpuliai bėgo kūnu, kai 9 val. ryto visame mieste stojo visiška tyla, sustojo automobiliai – taip tylos minute, po to malda ir Ukrainos himno giedojimu kasdien pagerbiami žuvusieji kare. Tai toks visų susitelkimas, kurio neįmanoma nupasakoti, tą reikia pajausti“, – kalbėjo meras.
Sunkiausia vizito dalis buvusi ligoninėje, kur susitiko su gydomais sužeistais kariais. „Penkiolika vyrų, ne pagal amžių pasenusiais veidais, žvelgia į mus abejingai, tarsi klaustų: „Kas tokie, ko jiems čia?“. Bet kai pasakė, kad mes iš Lietuvos, iš miesto partnerio, kad neseniai priėmėme jų delegaciją, kurioje buvo ir vaikų, žaidusių krepšinio rungtynes, veidai pasikeitė, nušvito.
„Lietuva, lietuviai“ – veikė kaip raktažodis visą viešnagę. Tai tik patvirtina, kaip ukrainiečiai brangina Lietuvos valstybės ir jos žmonių paramą, o mums tai stiprina suvokimą, kad jie savo kraują lieją už mus lietuvius, visą Europą“, – šnekėjo A. Kalnius.
Atsisveikinant šturmo būrio karys padovanojo jų būrio skiriamąjį ženklą – antsiuvą. Apie 90 proc. karių sužalojimų padaryti rusų dronų, A. Kalniaus pastebėjimu, tik patvirtina, kad dabar karas yra technologijų karas.
Privačioje gydymo įstaigoje kretingiškiai sutiko 24 metų jaunuolį „Azovstal“ gynėją, kuris dvejus su puse metų buvo rusų nelaisvėje, į ją pateko, kai gynėjai nebeturėjo nei kuo šaudyti, nei ką valgyti.
„Pakvietėme jį atvykti į Kretingą, pabendrauti su mūsų jaunimu, tačiau gydytoja pasakė, kad po trijų savaičių, mėnesio paaiškės, ar galės jis vykti“, – sakė meras.
Ukrainos vėliavų miškas plazda šiame kare su Rusija žuvusių karių iš Novovolynsko kapinėse. Čia palaidoti ne visi, dalis – šeimų kapavietėse.
Laidotuvėse dalyvaujantis Novovolynsko meras B. Karpus svečiams iš Kretingos paatviravo, kad vienose paskutinių laidotuvių negalėjęs nė žodžio ištarti, kai iš automobilio išlipo jauna moteris su dviejų mėnesiu kūdikiu ant rankų, žuvusio kario žmona.
Pavojaus sirenos, gyvenimas slėptuvėse, veikiantys restoranai, kavinės
„Patyrėme patys, ką reiškia būti šalyje, kurioje vyksta karas. Gyvendami taikos sąlygomis užkaukus apie gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją perspėjančioms sirenoms esame ramūs, nes įprastai vyksta perspėjimo sistemos patikrinimas, Novovolynske po sirenų perspėjimo per 1–1,5 minutės turėjome būti slėptuvėje.
Visų gyventojų telefonuose įdiegta perspėjimo apie pavojų programėlė – Ukrainos žemėlapis, kuriame parodoma, kur kokio lygio grėsmė“, – pasakojo A. Kalnius.
Vykdami į Novovolynską
A. Kalnius, A. Barauskas norėjo apžiūrėti tenykštes slėptuves mokyklose, vaikų darželiuose, ir kitose bendro naudojimo patalpose.
„Jie labai paprastai tą padarę – įrengę slėptuves pastatų rūsiuose. Jose būtiniausi dalykai: geriamas ir antrinis vanduo, antklodės, higienos priemonės. Iš slėptuvės du išėjimai“, – pamatytu dalijosi meras.
Vaikų darželiuose, lopšeliuose kilus pavojui darbuotojoms tenka vaikus žadinti ir iš pietų miego, paskubomis aprengti ir su jais nusileisti į slėptuvę. Tėvų šalia nėra, jie dirba, nes šalies ūkis turi suktis.
Vienoje Novovolynsko mokyklų viso miesto jaunuoliai nuo 16 metų mokosi valdyti, surinkti dronus, kitus ginklus, šaudyti, tvarstyti žaizdas, teikti medicinos pagalbą.
Mokymuisi naudojami šautines, kitas žaizdas imituojantys muliažai, taip praktiškai išmokstama, ką ir kaip kiekvienu atveju reikia daryti, į žaizdą įdėti tamponus ar tvarstyti ją ir kt.
Gyvenimas Novovolynske nestoja ir vakarais, žmonės leidžia laiką ir kavinėse, restoranuose. „Gyvenimas neturi sustoti, šalies maisto pramonėje taip pat dirba daug žmonių“, – taręs Novovolynsko miesto meras B. Karpus.
Taikai esant, įprasti dalykai karo sąlygomis žmonėms yra svarbūs, padeda nepalūžti. „Pasigirsta balsų iš Vakarų visuomenių, Lietuvoje irgi, kiek galima remti tą Ukrainą.
Vakariečiai nuo to karo jau pavargo. Ir, kai matai ukrainiečių ryžtą, pasiaukojimą, jokioms abejonėms vietos nelieka – jiems reikia pagalbos ir būtent dabar turi atsirasti tas antras kvėpavimas padėti Putino Rusijos niokojamai Ukrainai“, – kalbėjo A. Kalnius, patikinęs, kad Kretingos rajono savivaldybė intensyvins paramą į Novovolynską.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą