Aš norėčiau pakalbėti kitu klausimu. Štai einu kartą pro vieną mokyklą, o ten būriuojasi daug mokinių. Prie tvoros prisiglaudusios dvi gražuolės taip skaniai rūko, linksmai šnekasi.
Tuo laiku eidamas pro šalį pagyvenęs vyriškis sako: "Mergaitės, ar jūs nežinote, kad rūkymas gali pakenkti nekaltybei?"
Tos tik nusijuokė: "Su tuo reikalu mes jau seniai susitvarkėme".
Aš, kaip minėjau, jau pagyvenęs, su žmona greit švęsime auksines vestuves. Pasigirsiu: iki vedybų draugavome skaisčiai.
Deja, žmoną gavau nusidėjusią.
Tuo metu neėmiau į galvą. Ji buvo graži, pakankamai turtinga. Laimingai gyvenome iki šiol. Bet...
Praeities atsiminimuose atsiranda daug neaiškumų. Pradėk klausinėti, tai atsakymo rimto negausi. Pasidaro nemalonu, kartais ir pagalvoju: kam aš tave vedžiau? Būčiau vedęs tinkamą nekaltą mergaitę, o turtą galima užgyventi.
Nekaltybės, žinoma, ne.
Dabar, deja, daug kam atrodo, kad nekaltybės visai nebėra. Visur tik kalbama, tik rašoma apie AIDS, abortus, apsaugos priemones.
O apie nekaltybę - nė žodžio. Įdomu, kad moterys, ir tos visai pamiršusios seną Lietuvoje įprastą dalyką - dorovę.
Anksčiau viena Seimo narė, prisimenu, aiškino, kad didžiausias mergaitės turtas yra nekaltybė. Bet tik ji viena taip kalbėjo. O gaila.
Juk jaunystė viena.
Ją galima visokiais būdais suteršti, tačiau kai reikia išsirinkti nuotaką, kiekvienas nori, kad ji būtų ne tik graži, protinga, bet ir padori.
Štai ir aš prieš mirtį vis dažniau prisimenu, ko gyvenime nepatyriau... Taigi, gerbiamieji, nepamirškite ir nekaltybės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą