Biurokratų vaivorykštė - nuo Nemuno iki Briuselio

Įspūdžiai

Neilgai reikėjo pasisvečiuoti Lietuvoje, kad susidarytum įspūdį apie padėtį krašte. Iš šalies žiūrint - Lietuva gražėja, ypač Vilnius ir Kaunas. Neapsakomai malonu, jei nekreipi dėmesio į politinio gyvenimo puvimo kvapą.

Jei nori išvengti to kvapo, nestovėk pavėjui nuo valdžios ir biurokratijos rūmų, nesustok arti "elito" namų, nesiteirauk, kas ir kokiomis sąlygomis stato miestuose viešbučius, prekybos centrus, dangoraižius firmoms ar prabangias kavines prie autostrados. Neklausk, kiek reikia leidimų, kiek kainuoja patvirtinimo parašai (o jų reikia daug) bet kokios statybos ar kitos veiklos leidimui gauti.

Lietuva yra paralyžiuota biurokratijos. O biurokratija gyvena iš dviejų šaltinių: mokesčių mokėtojų skriaudimo ir kyšių. Šiems biurokratijos gyvenimo šaltininiams, regis, nėra ribų, tai - neišsemiami vandenys.

Užtektų vien tik lupikauti iš Lietuvos piliečių ir taip riebiems biurokratams bei valdininkams. Bet to jiems maža. Biurokratai žino, kad jų vaivorykštė nesibaigia prie Nemuno! Jiems dovanos dabar krenta iš Briuselio. Tik pagalvokime - šalia muitų, kyšių policijai industrijos, įvairiausių biurokratinių leidimų derliaus, verslo inspekcijos lobių ir galybės kitų kūrybingų būdų nuskriausti krašto žmones - štai dar atplaukia šimtai milijonų eurų iš Vakarų!

Ar ne dėl to norėjome įstoti į Europos Sąjungą? Ar nematė Lietuvos politikai savo kilnaus rytojaus imdami pavyzdį iš socialistinių Vakarų Europos kraštų, kurių biurokratai baigia nuskurdinti net Švediją, Italiją, Vokietiją ir Prancūziją? Ar nesitikėjo tokio laimikio ir mūsų politikai, diplomatai, biurokratai? Kodėl buvę komunistai taip skubiai persiorientavo į Vakarus? Tai neapsakomas lankstumas, mokėjimas prisitaikyti siekiant turto. Mokėjo patepti Maskvos valdžią, dabar moka priimti Briuselio privilegijas.

Su tiek pinigų plūduriuoti politikų rojuje labai malonu. Todėl visai aišku, kodėl Lietuvoje yra tiek daug politinių partijų (tik mažai tikrų partijos narių - regis, tik 1-2 procentai gyventojų pasitiki ir stoja į politines partijas)! Ar tai nerodo partijų tikrojo "dorumo" bei jų permatomų tikslų?

Politikai mažai kalba apie Lietuvos ateitį, žmonių gerovę ar gyvenimo lygį (kitaip nei jų priešrinkiminės reklamos). Jie seniai žino, kad dauguma tautos jų pažadais netiki. Politikų svetainėse negirdėsi kalbant apie ES konstitucijos esmę, apie Lietuvos suverenitetą, negirdėsi ir svarstant kitų rimtų klausimų. Ne. Visiems viskas yra aišku. Praktiškai visi siekia to paties. Sau ir saviems patogios vietelės. Slaptų banko sąskaitų salose. Svarsto, kaip išvengti mokesčių.

Politinio elito pareigų sąvoka bei mokesčiai yra aukščiau eilinių žmonių supratimo. Ne liaudžiai žinoti! Svarbiausia - susitarti tarp partijų. Visi galingieji politikai galės pasinaudoti išskirtinėmis sąlygomis. Prie lovio turi būti vietos ir iš kairės, ir iš dešinės. Praktiškai skiriasi tik politinių partijų pavadinimo ženklai, o ne ideologiniai principai. Jei visuomenė negirdėtų, politikai dainuotų tą patį himną: "Kas tautos - tas mano, o kas mano - tai man ir priklauso".

Politinė netvarka Lietuvoje atveria senajai nomenklatūrai visus kelius į valdžią. Dabar ji labiau rafinuota ir galingesnė - buvusieji mokėjo tapti tikraisiais kapitalistais. Viršūnės nežino, kur dėti pinigus. Nešvarūs pinigai ir nesąžiningų jėgų įtaka valdo kraštą. Doriems žmonėms nėra vietos. Per dažnai inteligentai tampa samdiniais, profesionaliai atliekančiais darbą savininkams - neretai tebaigusiems vidurinę mokyklą... "Giminių krašte" šilta vietelė skirta ne visiems.

Eiliniai žmonės neturi nei kur, nei kam pasiskųsti. Teismuose tikrai neras teisybės - tai gali liudyti kiekvienas rimtas tautietis. Visiems yra aišku (tik viešai negalima to sakyti) - ranka ranką plauna. Kiekvienam rimtesniam darbui ar kokiam privačiam reikalui sutvarkyti būtina galybė parašų - patvirtinimų. Kiekvienas parašas reiškia išlaidas. Tų išlaidų nematysime oficialiuose dokumentuose. Už juos nemokami mokesčiai. Tie pinigai atsiduria kažkieno kišenėje. Tik eiliniai žmonės visur ir visada moka mokesčius!

Pažvelgus į žmones, kurie taip sunkiai bando verstis toje sistemoje, yra skaudu. Jei žmogus dirba sąžiningai ar bando išgyventi iš ubagiškos pensijos, vargsta ir dažnai nesuveda galo su galu. Tačiau bando gyventi, auginti šeimas, sąžiningai mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, kurie suėda didesnę dalį pajamų. Eiliniai žmonės pamiršti.

Taip neturėtų būti. Taip negali ilgai būti. Lietuvoje būtina nauja demokratinė revoliucija. Sukilimas be ginklų. Žmonių balsas turi būti išgirstas. Piliečiai turi reikalauti daug daugiau iš savo išrinktųjų, iš partijų, valdžios, iš žiniasklaidos.

Yra intelektualų, nesusitepusių valdančios nomenklatūros purvu. Yra gerų žmonių, kurie bando pažadinti Lietuvą, kol dar ne per vėlu. Ar jų balsą išgirs? Ar juos nutildys "pilkoji nomenklatūra"? Nežinau. Tik yra aišku, kad tarp kandidatų į prezidentus nebuvo ir nėra žmogaus, kuris galėtų pasirūpinti Lietuvos ateitimi ir vestų tautą gerovės ir teisingumo keliu.

Jei visuomenė negirdėtų, politikai dainuotų tą patį himną: "Kas tautos - tas mano, o kas mano - tai man ir priklauso

Povilas ŽUMBAKIS
Parengta pagal "Amerikos lietuvį" (www.alietuvis.com)