Skambinkite mums
Sotūs šia diena?
"Kalbama ne apie pereinamojo laikotarpio - laukinio kapitalizmo piktžaizdes ir sunkumus, o apie liūdnesnį dalyką. Imame suvokti, kad tai ne laikina - tiesiog naujasis gyvenimo būdas, kurį pasirinkome patys, kur idealai ir svajonės susiaurėja iki sotaus pasitenkinimo šia diena", - išleidęs knygelę "Gyvo laiko žingsniai" pristato ją skaitytojams žurnalistas Romualdas Norkus.
Kam duota teisė mylėti Tėvynę? Kas moksleivius atgrasina nuo lietuvių literatūros klasikos? Ar geležine ranka būsime nuvesti į laimę? Kaip Lietuvoje "daromi" piliečiai? Jei atsakymai į šiuos klausimus Jus domintų, atrasite toje nedidelėje knygelėje su skaudokais pamąstymais. Kai kuriuos jų net visuotinės spausdinto žodžio laisvės laikais nedrįso pagarsinti žiniasklaida.
Ar tikrai mums pakanka šią dieną prikimšto pilvo?...
Akrobatai ne savo noru
Nors tualetai Klaipėdoje - totalinė, neišsprendžiama problema, żmonės savo pastebėjimais vis dėlto mano "pramušti" tą neįveikiamą reikalą.
Ponia Adolfina taip aprašo Girulių WC "paslaugas": "Įėjęs į tarsi Pizos bokštas pasvirusią trobelę, turi atlikti akrobatinius judesius, norėdamas pataikyti į "reikalui" skirtas skyles. Melnragės tualetą prie gelbėjimo stoties iš vis randi užrakintą. Užtat yra nurodyti mobilaus telefono numeriai. Jei neturi telefono, tau "šakės". O, jeigu ir turi, kol prisiskambinsi ir kol kas nors ateis (jei ateis...) atrakinti, kelnes skalauti gali prireikti jūroje.
Vidmantas Urbonas, pasišovęs perplaukti Baltijos jūrą, deklaruoja: palaidoti cheminiai ginklai, tarša iš laivų. Į tai jis norįs savo plaukimu dėmesį atkreipti. Man atrodo, kad kiek tik gerklės leidžia, turėtume klykti apie tai, kad maudomės jau nebe jūroje, o fekalijų duobėje. Juk tualetų stygius Šventojoje, Palangoje, Nimersetoje, Giruliuose, Melnragėje žmones suvaro teršalus paleisti tiesiai į jūrą", - piktinasi klaipėdietė.
GRAŽINA
Rašyti komentarą