Kultūros Barbaras yra pavojingiausias

Kultūros Barbaras yra pavojingiausias

Vaizdas kaimo bibliotekoje. Stalas. Ant jo - kompiuteriai. Bibliotekos lankytojai spokso į monitorių. Atsukę nugaras apšiurusių knygų lentynoms.

Dar būtų galima pastatyti žaidimų automatus. Kavos aparatus. Dar būtų galima išnešti dalį lentynų ir pastatyti bibliotekose teniso ar biliardo stalus. Kiekvienam užsukusiam išvirti arbatos. Ir taip pritraukti lankytojų. Tačiau bibliotekos - tie knygų namai - iš tiesų tyliai traukiasi. Nuo savo pirminės paskirties - sudominti žmogų knygomis. Pažadinti jo estetinius pojūčius, žinių troškimą, smalsumą. Išmokyti jį atskirti, kur yra tik bejėgiška grafomanija. Kur yra tik profesionaliai sukaltas mados klyksmas. Ir kur yra išliekamos vertės kūrinys.

[CITATA]

O kaip tokių subtilybių išmokysi, jei bibliotekos negauna naujausios literatūros? Kultūra Lietuvoje iškrikusi. Palikta savieigai ir asmeninei intuicijai. Galbūt dar pakuždančiai, kas bjauru, o kas - estetiška. Ir nebūtinai žmogaus intuicija visada kužda teisingai. Žmonės praranda galimybę sužinoti, ką mąsto, ką rašo lietuviai rašytojai. Žmogus, net turėdamas pinigų gerai knygai, pats turi knygų kalnuose susivokti, kuri literatūra iš tikrųjų verta dėmesio. Kuri tik akis gadins, o kuri dvasiškai praturtins. Žmogus turi spręsti aklai. Iš knygos storio, kainos, viršelio.

Kultūra yra visuomenės siela. Ar turime ją? Tik iškrikusias buvusios sielos draiskanas. Nes jokia iš tikrųjų kultūringa visuomenė taip klaikiai neuždarinėtų kaimo ir miesto mokyklų, bibliotekų. Nesunaikintų tos svarbiausios kaimo ir miestų mikrorajonų infrastruktūros dalelės. Ir nepasmerktų mūsų kaimų myriop. Gal ne fiziškai myriop, bet į senėjimą bei kultūrinę prieblandą. Kartais atrodo, jog per mus peršuoliavo tas senovinis barbaras, sugriovęs Romos imperiją. Sudaužęs dievų statulas, išdraskęs bibliotekas, paniekinęs išminčius ir nieko nepastatęs.

Nugalėjęs barbaras, nubloškęs tikrąsias vertybes, įklimpsta į trumpalaikio triumfo, besaikio vartojimo ir mėgavimosi "kultūrą". Kaip dažnai mūsų žiniasklaidoje jau prasprūsta žodelis "mėgautis". Laisvalaikiu. Žinomo dizainerio ar aktoriaus salotomis. Kvapais. Masažais. Kremu nuo celiulito ir t.t. Ir kaip retai mums pasakoma - žmonės, mėgaukitės knyga.

Žmonės, nueikite būtent į šito, ne kito dailininko parodą. Žiūrėkite į šiuos paveikslus. Kupinus turinio. Žiūrėkite į juos ir tegul jūsų dvasia mėgaujasi. Patiria daug didesnį katarsį nei nuo anticeliulitinio kremo. Ir mėgausitės ne barščiais. Ne ypatingomis salotomis. Mėgausitės gerąja naujiena, kad kūrėjai vis dar gyvena tarp mūsų. Nesvarbu, kad ne visada juos pastebime, bet jie dar gyvena.

Lietuvoje susidūrusios dvi "kultūros". Mėgavimosi ir fizinio išlikimo. Pastaroji vadovaujasi logika, kad iš kultūros košės neišsivirsi. O barbaras, nesvarbu politinis ar snobiškasis, mėgaujasi. Įjungęs griovimo ar savigriovos programą. Mėgaujasi naikindamas mokyklas, ligonines, kultūros paveldą, šeimos sampratą. Griauti toks politinis ar snobiškasis barbaras moka, o kurti nesugeba. Nes yra tik barbaras. Laikas juos atpažinti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder