Plastikinio maišelio burbulas

Plastikinio maišelio burbulas

Žemė - žmonių planeta. Todėl žmonės ir kovoja už savo planetos išlikimą. Klimato kaita, vandenynų tarša- temos, kurios yra ant bangos. Gero tono privaloma sąlyga. Tiesa, Lietuva irgi kovoja. Lietuva netgi turi vandenynų komisarą. Dar turi Žaliųjų partiją, kuri ir delegavo komisarą į Briuselį.

Kol Gango upė Indijoje labiau panaši į kanalizacijos vandenis, Lietuvos žalieji nenuleidžia rankų. Tvarkosi čia, Lietuvoje. Baliniai vėžliukai ir jų gyvenimo sąlygos - jau gili praeitis. Štai aną dieną girdžiu, kad privalau Vėlinių proga ant vieno kapo uždegti tik vieną žvakutę. Kitaip pasaulį ištiks kataklizmas.

Paslapčia uždegu dvi. Vieną - už amžinatilsį tėvelių atminimą, kitą - žaliesiems už absurdiškus su protu prasilenkiančius siūlymus. Kataklizmas neįvyksta. Bet žaliosios nesąmonės Lietuvoje ir toliau tęsiasi.

Valdžia, kurios šešėlinis architektas važinėja su "Cadillac Escalade" kurio variklio tūris 6,2 l, ir kuris turbūt daugiausiai teršia tėviškės orą, visiems įkala taršos mokestį. Kaip čia išeina? Susimokėsi valdžiai už savo duslintuvą ir anas nebeterš.

Kur logika? Kur čia ekologija? Akivaizdus noras pasipinigauti, tirpstančiu Grenlandijos ledynu prisidengiant. Naują mokestį nuleisti vieni niekai, bet kaip Alytaus padangas užgesinti, valdžia nežino.

Alytaus nelaimės dūmai į orą paleido tiek nuodų, kiek visi žmonių apmokestinti automobiliukai per ateinančius dešimt metų to nepadarys. Nesvarbu, kad gaisro akivaizdoje pasirodėme kaip paskutiniai liurbiai, vis tiek kovojame su tarša, naujus mokesčius piešdami. Kad valdžia rūpinasi savo žmonių sveikata, tai faktas.

Liepė pieną iš šaldytuvų išimti ir padėti ten, iš kur paėmėme. Nunešti atgal į parduotuvę. Nenustatėme, kad užnuodytas, bet dėl viso pikto, porina vyriausiasis Lietuvos higienistas.

O ką man daryti, vyriausiasis higieniste, jeigu pienas jau nutekėjo į skrandį ar blynams buvo užmaišytas? Tyla.

Visų mūsų ekologinių problemų pagrindu yra tapęs vargšas, kuklus ir susigūžęs, plastikinis maišelis.

Neliks maišelio, neliks ir problemų. Nugirdo visa tai vietiniai ir ėmėsi kryžiaus žygio prieš nerūpestingai šlamantį maišelį. Tą patį, į kurį prieš Kalėdas kvepiančius mandarinus parduotuvėje susikraudavome.

Plastikinis maišelis Lietuvoje tapo kriminaliniu dalyku. Vyriausybė paskubomis nusprendė, kad tie, kurie toliau garbins plastikinį maišelį ar jį platins, bus nubausti 60 Eur bauda.Gatvėje su plastikiniu maišeliu dar bus leidžiama vaikščioti, bet jau nebeilgai.

Ateityje bus persekiojami ir tokie žmogeliai. Plastikiniams maišeliams skaičiuojant paskutines dienas, Niujorko biržos makleriai turėtų pirkti ne akcijas ir auksą, o jo didenybę plastikinį maišelį, nes kada nors jis taps egzotiška ir brangia preke.

Plastikinį maišelį Lietuvos valdžiai uždrausti - kaip kurmiui kurmiarausį išrausti, juokų darbas. Bet štai jau dešimt metų nežinia kokius kvapus traukiančioms klaipėdiečių nosims padėti - jau neįveikiama problema.

Kiekvienas esame atsakingi už savo aplinką ir privalome neerzinti mus supančios motinos gamtos, tačiau plastikinis maišelis, pats to nenorėdamas, tampa savotišku simboliu.

Simboliu mūsų isterijos ir nepamatuotų valdžios sprendimų. Simboliu užsiimti mažareikšmiais dalykais ir nepamatyti esminių.

Simboliu viešaisiais ryšiais maskuoti mūsų neveiklumą, negebėjimą ir silpnumą.

Gamtos gyvastis yra pusiausvyra. Norėdami jai padėti, taip pat turime laikytis pusiausvyros, proto pusiausvyros.

„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone.  Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.

Sidebar placeholder