Apželdintojai ar naikintojai? (2)

Pabaiga. Pradžia - 2014-02-07

Beje, iš pokalbio su jos direktoriumi Gediminu Valašinu paaiškėjo, kad į medienos kainą kažkodėl niekaip neatsižvelgiama. Ar tik ne dėl to porą metų atgal Klaipėdoje vienu metu buvo iškirsta kiemuose per dešimt ąžuolų ir kitų vertingų medžių?

Mažiau medžių - daugiau ligų!

"Klaipėdos želdiniai" iš kirtimų ne tik gerai uždirba, bet ir palengvina savo darbą daugeliui metų į priekį. Nes ši firma užsiima ne tik apželdinimu, bet ir gatvių šaligatvių valymu. Didelių medžių su didžiulėmis lajomis pakeitimas į mažus mažina lapijos apimtis daug kartų. Atitinkamai mažėja ir šaligatvių valymo kaštai rudens metu. O tai, kad mieste bus mažiau deguonies ir daugiau dulkių, pseudoapželdintojus mažiausiai jaudina.

Bet kuo blogesnė ekologija mieste, tuo daugiau ligų ir mirčių. Todėl didelių medžių naikinimas faktiškai padidins miestelėnų sergamumą ir mirties tikimybę artimiausiu metu. Kodėl apie tai niekas nenori galvoti?

"Klaipėdos želdiniai" gali iškirsti visus didelius medžius miesto centre vos per keletą metų. Vėliau kažką pataisyti bus jau nebeįmanoma.

Informacija pamąstymui

Medžiai ir krūmai sulaiko iki 80 proc. miesto dulkių, sugeria sunkiuosius metalus, anglies dvideginį, sieros dujas, fenolius ir kitas kenksmingas medžiagas. Mokslininkai apskaičiavo, kad lapuočių medžių hektaras per metus sulaiko apie 100 tonų dulkių.

Kam reikalingi medžiai mieste? Grožiui ir orui valyti. Tai užtikrina medžių lajos, tačiau Klaipėdoje joms paskelbtas karas.

Kaimyninių Liepojos ir Kaliningrado gyventojai atvykę į Klaipėdą gali pagalvoti, kad pakliuvo į kitą klimato juostą - į kažkokį pietų sausringą kraštą. Todėl, kad pas juos visi medžiai su prašmatniomis lajomis, o Klaipėdoje po barbariškų apipjaustymų ant daugelio kamienų, kaip sakant, liko po tris plaukelius...

Ir visa tai siekiant taupyti. Ekspertė Rita Nekrošienė paaiškino, kad medžius reikia genėti po trupučiuką du kartus per metus, o Klaipėdoje tai daro kartą per dvejus metus, bet taip, kad nuo lajų mažai kas belieka.

Šitoks barbariškas medžių genėjimas neretai skatina drevių atsiradimą ir puvimą, nes didelių šakų nuopjovos yra neapsaugotos žieve ir per jas patenka drėgmė. O tai jau priežastis visiškai sunaikinti medį. Taigi, vargani Klaipėdos apželdintojai iš pradžių sudarko medžius, o vėliau naikina kaip sergančius.

Prekiauja miestelėnų sveikata?

Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė vadovauja Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijai. Tai tas tribunolas, kuris pasmerkia myriop net jaunus ir sveikus medžius. Į klausimą, kodėl jie taip daro, valdininkė atsakė, kad dėl... grožio. Atseit, negražu sodinti sodinukus šalia užaugusių medžių. Visi medžiai gatvėje turi būti vienodi, kaip kareiviai parade...

Įdomu, kad žaliojo "tribunolo" sudėtyje nėra nei vieno miesto visuomenės atstovo. Ko gero, mūsų valdininkai mano, kad jie patys protingiausi ir nei su kuo tartis nenori.

Pagal taisykles statybos metu už nukirstą vieną medį privaloma pasodinti tris. Atrodytų, kad Jūrininkų prospektas turi būti perpildytas sodinukais. O kodėl taip nėra? O todėl, kad vietoje medžių Savivaldybei mokami pinigai.

Štai, pavyzdžiui, nesenai naujo policijos pastato statybų Kauno gatvėje metu buvo iškirsta nemažai medžių. Sumokėjo 700 eurų - ir jokių problemų!

Pagal Vyriausybės nutarimą oro taršai mažinti 12 proc. pramoninių teritorijų turi būti apželdinta. Kompanija "Klaipėdos Smeltė" nusprendė, kad naudingiau bus atsipirkti nei užsiimti apželdinimu. Ji sumokėjo Klaipėdos savivaldybei 700 tūkst. litų ir dar tiek pat pasižadėjo išmokėti per 10 metų.

Miesto Tarybos teritorinio planavimo komiteto pirmininkė, architektė Ramunė Staševičiūtė mano, kad piniginė kompensacija neatitinka detalaus plano sprendimų.

"Prie uosto skiriama didžiulė miesto teritorija, kuri tampa didžiule dykuma, kurioje - nė vieno medžio. Taip neturi būti todėl, kad atmosferos tarša pasiekia miesto gyventojus", - taip ji pareiškė "Klaipėdos" dienraščio puslapiuose.

Iš esmės miesto valdžia prekiauja ne tik medžiais, bet ir miestelėnų sveikata. Kas jai davė tokią teisę? Ir kodėl tyli miesto Taryba? Kalbant su žaliojo "tribunolo" vadove paaiškėjo, kad neteisėto "žaliojo atsipirkimo" pinigai eina gražių ir žalių medžių kirtimui miesto centre. Tai - siaubingas paradoksas!

Nepaprasta sėkmė

"Klaipėdos želdiniai" - vienas iš didžiausių Savivaldybės užsakymų gavėjų.

UAB "Klaipėdos želdiniai" buvo įkurta prieš 10 metų trijų steigėjų, tarp kurių - ir pats direktorius Gediminas Valašinas. Įvardinti kitus du steigėjus susitikimo metu jis kažkodėl atsisakė. Galbūt nežinomų steigėjų vardai galėtų paaiškinti nepaprastą šios privačios firmos sėkmę jau daugelį metų laimint Savivaldybės konkursus. Sprendžiant pagal masinius didelių medžių kirtimus, ji tikriausiai tikisi laimėti juos ir dar kokius 20 metų. Atrodo, kad "Klaipėdos želdiniai" mažina lapijos apimtis daug kartų tam, kad palengvintų darbą sau, o ne kam kitam...

Reikalingas liaudies parkas!

Maždaug prieš pusantrų metų pasipiktinusių miestelėnų pasipriešinimo judėjimas "STOP!" kartu su žaliųjų aktyvistais Naujojoje Uosto gatvėje organizavo sunaikinto skvero atminimo akciją. Pučiamųjų orkestras grojo laidotuvių maršą ten, kur iki 2003 m. žydėjo didžiuliai kaštonai ir savo rudeninėmis spalvomis džiugindavo klevai. Aktyvistai taip pat piketavo ir prie Savivaldybės pastato. Bet naudos iš to mažai. Biurokratai nelabai paiso žmonių nuomonės.

Dabar gi šis judėjimas nori įvykdyti dvi naujas iniciatyvas. Pirmiausiai - paduoti į teismą valdininkus, pasirašiusius mirties nuosprendį sveikiems medžiams. Pagal Lietuvos įstatymus pareigūnui, kaltam dėl neteisėto kirtimo, gali būti skirta bauda iki 300 eurų už kiekvieną medį.

Antra, aktyvistai nori inicijuoti liaudiško parko sukūrimą prie Smiltelės gatvės. Ten yra didelė laisva erdvė su kalneliu prie stačiatikių cerkvės ir katalikų bažnyčios. Reikia suteikti galimybę visiems norintiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams pasodinti ten savo medį. Tokiu būdu būtų sukurtas tikras liaudies parkas. Iniciatoriai labai tikisi politikų palaikymo. Ypač tų, kurie pretenduoja į mero postą arba į Klaipėdos miesto tarybos narius.

Medžiai kaip žmonės auga ilgai. Todėl barbariški kirtimai centre ilgam gali pakeisti miesto veidą ir ilgam pabloginti ekologinę būklę. Nusikaltimą prieš mūsų miesto ateitį ir mūsų vaikus galima sustabdyti tik bendromis pastangomis!

Vladimiras NYRKO, žurnalistas ir rašytojas