Geltonos sagos agonija

Geltonos sagos agonija

Ne taip seniai buvau pakviestas į brolio dukros vestuves. Nusprendžiau vykti traukiniu, nes tik paskutinis kvailys, įmetęs į voką kelis melsvos spalvos banknotus jaunavedžiams, nenorėtų bent dalį gauti grąžos (gėrimų ir maisto pavidalu) ir sugalvotų vykti nuosavu transportu.

Norėdamas būti tikras, kad gausiu bilietą ir išvengsiu spūsties prie kasų, jį nusprendžiau įsigyti iš anksto. Įžengus į stotį, mane pasitiko kapų tyla, bet netrukus už stiklo su užrašu "Kasa" pamačiau simpatišką moteriškę. Ji žvelgė į mane, lyg būčiau koks vaiduoklis. Priėjau arčiau. Neišsigando, nusišypsojo, supratau, kad tokie kaip aš yra laukiami. Be jokių problemų pavyko gauti bilietą, ir po poros valandų, lyg ypatingai svarbi persona, atskiru vagonu jau dardėjau Vilniaus link. Tiesa, vagone be manęs, tarsi būtų mano apsauginiai, keliavo keli stambaus sudėjimo vyrukai tamsiais akiniais.

Paskutinį kartą traukiniu keliavau gal prieš 30 metų, dar iš senosios geležinkelio stoties, taigi šioje salėje iki šiol neteko būti. Kaip profesionalus statybininkas dairausi po salę vertindamas atliktų darbų kokybę. Sakoma, kad norint prikibti, visada rasi prie ko. Žmonės juokauja, kad policininkas gali prikibti ir prie stulpo, kam ne vietoje stovi. Aš nesikabinėjau. Atkreipiau dėmesį tik į salės naudingą, tiksliau, nenaudingą plotą. Suskaičiavau, kad vienu metu čia galėtų prisėsti 35 keleiviai. Bet kur jie? Tačiau nesukau sau galvos, juk neilgai trukus sėdėsiu prie vaišių stalo! Tik liūdna, kad iš šios salės artimiausiu metu pakils paskutinis keleivis į traukinį, važiuojantį maršrutu Klaipėda - Šilutė, o jis, sugrįžęs į Klaipėdą, išleis paskutinį kvapą.

O dabar apie geltoną sagą. Daug kartų esu pravažiavęs pro naująją geležinkelio stotį, užmesdavau akį į įrengtą bokšte laikrodį, dažnai rodantį nežinia kokio pasaulio krašto laiką. Manęs tai neerzina, nes mano laikrodis tokių nesąmonių nerodo. Su pastatu susipažinęs nuodugniau, padariau išvadą, kad paltas (naujoji stotis), tarsi prisiūtas prie gražios sagos (senosios stoties).

Paltas stilingas, medžiaga lyg ir nebloga, raudonos spalvos, bet bėda ta, kad jos dydis neatitinka to, kam ji skirta, o šalia - senoji geltonų plytų stotis, kuri puikiai tenkintų šios dienos poreikius. "Ačiū" ją privatizavusiems verslininkams, kad pro jų reklaminius užrašus dar galima pamatyti istorinės sagos blizgesį.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder