Gražinos skiltis

Šis tas apie tingėjimo sindromą

Kai draugė iš Kauno entuziastingai pranešė, - Bobby McFerrinas atvažiuoja į Kauno džiazo festivalį, lygiai taip pat entuziastingai, kaip ir ji, pradėjau klykti: "Noriu, noriu". Bet, kai priartėjo koncerto diena, pradėjau muistytis - grūstis į Kauną, o paskui naktį kratytis kiekviename kaime stojančiu autobusu... Juk to Bobio dainų ir nemokamai galiu klausytis, kiek noriu internete. Na, bet suėmiau save į saują ir išbildėjau. Ir jau kelintą kartą gyvenime po koncerto galvojau,- kaip būčiau save apvogusi, jeigu tinginystė būtų paėmusi viršų... Taip ir nebūčiau suvokusi, koks tas Bobis genijus - žmogus orkestras, nes orkestrą atstojo jo kūnas, kai kaitaliojamos balso oktavos ir tembras.
Kitas atvejis, kai įveikiau tinginį. Artėjant 2000-iesiems, paskambinę draugai pareiškė, kad Naujųjų metų pasitikimo ceremonijos Juodkrantėje neįsivaizduoja be mano dalyvavimo. Kaip ir Bobio atveju, pradėjau entuziastingai klykti: "O, taip. Noriu, noriu, noriu." Kai padėjau ragelį, pradėjo veikti pilkosios smegenų ląstelės: "O kaip nuvažiuosiu, o kur miegosiu, o kaip parvažiuosiu" ir pan. Suėmiau save už atlapų - jokių "o kaip". Bet, kai priartėjo gruodžio 31-oji, taip nenorėjau išsiskirti su "zopke" - namuose pastatyta eglutė kvepia, ant stalo šventiniai atributai. Ko man "kruštis" į tą Juodkrantę? Ir, turbūt, taip ir nebūčiau išvažiavusi, jeigu ne įsipareigojimai Naujųjų metų sutikimo bičiuliams pasirūpinti vaisiais. Na, kaip aš pavesiu juos neatveždama vynuogių, bananų ir t. t. Kad teisingai apsisprendžiau, supratau jau prie kelto, kai nutįsusi automobilių eilė atrodė tarsi "Coca Cola" karavanas, spindintis įvairiomis šviesomis. Daugelis vykstančiųjų buvo iliuminavę net galvos apdangalus. Muzika, juokas. Ir aš - tos beartėjančios šventės dalyvė. Užuot kiurksojusi ant sofos ir akis įsmeigusi į kasmet prastesnes programas pateikiančią televizoriaus dėžę... Tas Naujųjų pasitikimas Juodkrantėje buvo viena įspūdingiausių naktų. O dar pirmoji Naujųjų diena su rogutėmis ant smėlio kopų, su raugintų kopūstų sriuba pas draugus, gyvenančius ant jūros kranto...

Šios "išpažinties" moralė būtų tokia: nepasiduokit tinguliui, nes galite pražiopsoti ką nors ypatinga, negirdėta, neregėta. Neapvaginėkit savęs.