Susirūpinimas
Ponas Augustinas labai susirūpino Lietuvos diplomatijos būkle: "Jeigu tokio lygio diplomatas, kaip ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis nesuvokia, ką ir kaip, o svarbiausiai - kodėl sako, ką turi galvoti apie žemesnio rango diplomatus? Ir išvis - kaip, kokiais principais jie parenkami? Lietuva ir taip nėra aukštos reputacijos šalis. O ją dar ir toliau gadina patys diplomatai. Garbės žodis, man, eiliniam Lietuvos piliečiui, pakaktų smegenų košės įvertinti, kur, kam ir ką aš sakau. O diplomatui jos ryškiai stinga. Negi aš turiu su baime laukti, kai kokio vizito ar susitikimų Lietuvoje metu koks politikas burną atvers? Juk 141 Seimo narys irgi diplomatinius pasus turi. Jeigu stinga smegenėlių, tegul eina kiaulių šerti, avių ganyti. Joms galės aiškinti, kaip jos smirdi", - įsitikinęs Augustinas.
Miesto simbolis
Ponia Ona susirūpino miesto simboliu vadinamu burlaiviu "Meridianas": "Jūs tik pasižiūrėkite, kaip atrodo tas simbolis - apdaužytas, nusilaupęs, nulūžusiais stiebais. Prasidėjo vasara. Gatvėse vis daugiau turistų ir tautiečių miesto svečių. Daugelis fotografuojasi prie "Meridiano". O man - gėda, nes toks griuvena, miesto simboliu vadinamas, mums garbės tikrai nedaro."
Kova su vėjo malūnais
Ponia Kristina, gyvenanti Naujakiemio g. 6-ojo namo 104 bute, negali atsistebėti AB "Klaipėdos vanduo" tarnybų nepaslankumu. "Aš nurodau, kad sunaudojau du kubinius metrus šalto vandens, ir skaitiklis sustojęs ties 68 "kubais". Gaunu pranešimą susimokėti, o jame įrašytas skaičius 79. Ir kiekvieną mėnesį aš turiu vis iš naujo aiškintis, tačiau tarnybos "buhalteriai" klaidos nenori pripažinti. Ir tai jau tęsiasi visus metus. Kodėl aš baigiu pražilti, kovodama su "Klaipėdos vandens" "buhalteriais"? - bando viešai išsiteirauti Kristina.
Šis tas apie braidymą į upę
Neprisistatęs "Vakarų ekspreso" skaitytojas labai piktinosi plačiai pasklidusiu posakiu "Į tą pačią upę neįbrisi". "Aš augau prie upelio. Ir vasarą kiekvieną dieną brisdavau į jį, o ne į kokį kitą. Tame posakyje "į tą pačią upę neįbrisi" nėra logikos. Suprasčiau, kad į tą patį vandenį neįbrisi. O upė juk toji pati", - samprotavo jis. Gal ir vertėtų sutikti su mūsų skaitytojo pastabomis. Tačiau vėlgi, logiškai pagalvojus, į tą patį vandenį visiškai įmanoma įbristi: pamirkiau kojas dubenyje ir to vandens neišpyliau. Kitą dieną vėl "brendu" į tą patį vandenį... O, kad tik lingvistinės ar filosofinės mintys mus tekankintų...

Rašyti komentarą