Gražinos skiltis

Neįgaliojo skundas

Ponui Antanui kiekvienas žingsnis - aukso vertės, nes labai sunkiai vaikšto. Užtat jis jaučia didelę nuoskaudą, kai prie kurio nors prekybos centro atvažiavęs randa užstatytas neįgaliųjų automobiliams skirtas vietas. "Kelis kartus skambinau ir kelių policijai, ir pagalbos telefonu, bet išgirstu tą patį - darome reidus, tikriname. Bet kas man iš to? Esu bandęs sugėdinti guvų vyruką, išlipantį iš mano panosėj pastatytos mašinos. Tai šis dar pagrasino: "Užčiaupk marmuzę, seni, gausi į kaulus", - guodėsi neįgalusis Antanas.
Kiek pati esu pastebėjusi, matau tuščių neįgaliųjų automobiliams skirtų vietų. Ypač jų gausu prie "Studlendo" prekybos centro. Ir kartais pasidžiaugiu: tapome atidesni neįgaliesiems. Bet, matyt, ne visur ir ne visada. Na, prieš įvažiuodami į ne mums (bent jau kol kas) skirtu ženklu pažymėtą vietą, pagalvokime apie žmones, kuriems kiekvienas žingsnis - aukso vertės...

Gidų kvalifikacija

Prieš kelerius metus Friedricho pasažo šeimininkas pasakojo, kaip šypsojosi į ūsą, girdėdamas gidę, atvedusią grupelę turistų į šios užeigos alėją, pasakojant apie išlikusių pastatų praeitį, apie Prūsijos karalių poros Friedricho ir Luizės vizitą į Klaipėdą. Privedusi prie dekoratyvinio metalinio medžio, kuriame visada čiulba paukščiukai, ji paporino, kad šioje vietoje karaliams iš naujo užgimė meilė. O po metų jie susilaukė dar vieno palikuonio.

"Čia įkurdindamas tą medį aš visai tokios minties neturėjau. Žinoma, ir patikrinti, buvo taip ar ne, nėra jokių galimybių. Bet man toji gidės pasakota legenda patiko", - neslėpė užeigos šeimininkas.

Patiko ir man. Kiek įvairių legendų man yra pripasakoję gidai svečiose šalyse? Jos įsimena labiau nei sausi istoriniai faktai. Ir koks fermeris iš Vajomingo, parvykęs į namus, ją su įkvėpimu pasakos bičiuliams ir kaimynams. Ir šie galbūt irgi panorės pamatyti Klaipėdą...

O štai viena klaipėdietė papasakojo visai apie kitokį gidės darbo "stilių". Būrelis turistų, atvestų į Menininkų kiemelį, labai atidžiai klausėsi duomenų apie išlikusio fachverko stiliaus namus. Pasak miestelėnės, istorijos faktai buvo išdėstyti teisingai. Bet kai po gidės pasakojimo turistams kilo visiškai pagrįstas klausimas, o kas šiuose namuose vyksta dabar, miestelėnę tiesiog pribloškė gidės atsakymas "Nežinau...".

"Etnokultūros, Komunikacijų centrai, "Klaipėdos" galerija, Dailininkų, Architektų sąjungos... Kaip gidė gali nežinoti tokių dalykų?" - ekskursijų vadovės atsakymą girdėjusiai miestelėnei tiesiog pritrūko žado. Bet prieiti prie turistų grupelės ir paaiškinti, kas čia yra, ir galbūt net pakviesti užeiti į vidų pasidairyti drąsos pristigo.

Ta pačia proga norėčiau pažymėti ir tai, kad nors ir kaip skubėčiau, netgi vėluočiau į kokį svarbų pasimatymą, niekada nenumoju ranka, jeigu koks atvykėlis manęs ko paklausia - aiškinu iki smulkiausių detalių. Nes pati ne kartą ir ne du ko nors teiraujuosi svetimuose miestuose. Ir ką nors aiškinęs svetimtautis atmintyje išlieka ilgam. Nes iš jo atsakymų turinio jau sprendi apie daug ką. Pagaliau atsakymas gali sušildyti tavo požiūrį į miestą, visą lankomą šalį. Taigi, dejuodami apie Klaipėdos įvaizdį, įsidėmėkime, kad pirmiausiai jis esame mes patys, o ne "Meridianas" ar pašto bokštas. Na, o tarp tų "mes" pirmuoju smuiku griežia gidai.