Pakelių gudročiai
Vienas geraširdis ponas, važiavęs autostrada Vilniaus link, pamatęs vyriškį su berniuku, stabdžiusius pakeleivingas mašinas, vienintelis iš pro šalį švilpiančiųjų sustojo. Jiems įlipus, pasiteiravo, kur keliauja? Iš pradžių sakė - į Žiežmarius, paskui - esą į Vilnių. Dar vėliau pradėjo kalbėti apie Varėną...
Geraširdis ponas pradėjo klausinėti apie gyvenimą. Nelinksmai "duetas" apie jį kalbėjo. Štai ir dabar apsisprendė į Varėną važiuoti - gal atgaus 80 Lt skolą iš kažko ten gyvenančiųjų? Pono "kompiuteris" tuoj suskaičiavo, kad kelionė jiems gali brangiau atsieiti nei susigrąžinta skola. Ir pasiūlė: "Geriau aš jums duodu šimtą litų, negu jūs tiek vargsite keliaudami." "Duetas" netgi labai džiugiai sutiko. Grįždamas iš Vilniaus, ponas pastebėjo vėl tą patį vyriškį su berniuku, mojančius pakeleivingoms mašinoms...
Ponia Nemira, važiuodama į Panevėžį su reikalais, taip pat pasigailėjo paauglio, stabdžiusio pakeleivingas mašinas. Šiam visai netoli tereikėjo. Netrukus vaikinukas išlipo. O sustojusi degalinėje įsipilti benzino Nemira pasigedo kai kurių daiktų... Grįždama iš Panevėžio ji vėl matė tą patį vaikį, stabdantį automobilius. Tik nebuvo kaip prie jo sustoti ir bent moralą atskaityti.
Kai studijavau Vilniuje, dažnai "tranzuodavau." Mano mokslo metais dar nebuvo taip gerai sutvarkytas susisiekimas. O "tranzuojant" dažnai ir pigiau atsieidavo. Tuomet dar nesiautėdavo pakelių maniakai, smaugiantys ir prievartaujantys merginas. "Tranzuojant" netgi labai įdomių asmenybių prie vairo pasitaikydavo, kelionė neprailgdavo. Bet būdavo ir labai nepalankių momentų, kai pradėdavo lyti, ir, nors verk, visi pro tave taškydami balas varo. Tuomet sau ir prisižadėjau: jeigu kada nors gyvenime turėsiu automobilį, būtinai sustosiu pavežti. Taip ir dariau, kai jau mašiną įsigijau: tai močiutę su anūkėle nuo Kalotės iki Kretingos bažnyčios birbinau, tai dieduką su sunkiais krepšiais pavėžėjau, kur jam reikėjo. Bet kartą, pavežusi vyriškį nuo Nemirsetos iki Palangos, persigandau: na, ir ko aš sustojau? Oda jaučiau kažkokią grėsmę. Pojūtį sustiprino pakeleivio sarkazmas: "Na ir drąsi esate..." Kai jis išlipo, atsidusau - viskas baigėsi gerai. Taip ir likau įsitikinusi, kad vyriškis turėjo piktų kėslų, bet, matyt, pajuto, kad apiplėšęs ne ką tepeštų... Tai ir nebandė. Nuo tada daugiau nebestoju. Net diedukų ar močiučių pavežti. O ką gali žinoti? Už kokio puskilometrio prašys sustoti, o tada jau... Taigi, norėdamas ką "paglostyti", gali gauti su kuoka per galvą. Jei ne dar blogiau...
Nuodija senutę
Ponia Irena papasakojo, kad Sausio 15-osios gatvėje gyvenanti jos draugė yra beveik visiškai akla, ir į lauką neišeina. Lyg būtų maža šių negandų, moterį dar nuodija nuolatos iš pirmajame aukšte esančio kazino sklindantys cigarečių dūmai.
Tardė kaip konclageryje
Viena ponia pasijuto labai įskaudinta, kai į jos namus atėjo dvi socialinės rūpybos darbuotojos nustatyti, ar jos 90-metei motinai tikslinga skirti slaugos pašalpą. Neįgalios, sudžiūvusios it degtukas močiutės tos ateivės šiurkščiai reikalavo sėstis, stotis, pakelti rankas, nors jau ne vienerius metus ji neįstengia to padaryti. Pabandžiusią motiną užtarti dukrą jos išbarė ir varė lauk. Po tokios egzekucijos senolė pasijuto dar blogiau, neužmiega naktimis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą