Šis tas apie žmogiškąjį faktorių
Tas "žmogiškasis faktorius" skamba biurokratiškai, šaltai ir tarsi nieko nesako, kol su juo nesusiduri realybėje. Užvakar neįgalios nidiškės Raisos automobilis ėmė ir užgeso Minijos ir Naikupės gatvių sankryžoje. Tuoj prasidėjo signalai, sukiojimai pirštu prie smilkinio ir pan. Sutrikusi moteris skambina vadinamosios pagalbos telefonu, tie nurodo dar kažkokį telefoną. Ten ilgai groja džiazą, nors minutė pokalbio kainuoja 2 Lt. Moteris skambina vyrui, sūnui, žvejojantiems mariose, tie neatsiliepia. Paskui vis dėlto paskambino sūnus, ir mamai prisakė, kad stovėtų ten, kur stovi. Ji atsikvėpė lengviau - pagalbos sulauks. Bet tuo metu iš susitvenkusių automobilių krūvos priėjo vaikinas. Pirmiausiai jis moteriai suteikė "pirmąją pagalbą": matydamas, kokios ji būsenos, paėmė už rankos ir vyriškai prisakė nusiraminti. O paskui vienas pats, niekieno nepadedamas, nustūmė automobilį su neįgalia vairuotoja ir garbaus amžiaus moterimi, kurią ji vežė, į vietą, eismui nebetrukdančią. Jis buvo toks vienintelis iš minios... Netruko atvažiuoti ir tralas. Juo pasirūpino sūnus. Moters gelbėtojo vardas - Rimas Otas.
Kai ponios Genutės vyras atgulė į ligoninę, moteris prisiminė turinti radijo aparatėlį, kuris labai praverstų sunegalavusiam sutuoktiniui. Radiją atkapstė, bet jis kažkodėl tylėjo. Nuėjo į remonto dirbtuves. Ten moteriai buvo pasakyta, kad nusipirkti naują pigiau kainuos nei remontuoti, ir apskritai - meistras neturįs laiko. Ponia, nešina prietaisu, nukurnėjo į parduotuvę. Nors pardavėja Edita Mockienė taip pat buvo užsiėmusi, bet, pakrapščiusi radijuką, paguodė moterį: "Tuoj pakeisim baterijas, ir viskas bus gerai." Antanas Kundrotas, dirbantis toje pačioje parduotuvėje, taip pat buvo velniškai užsiėmęs, bet prikišti savo auksinius nagus nesikratė. Apie tai skilčiai papasakojusi Genutė, žinoma, jiems dėkojo. Tačiau jai buvo svarbiau pasauliui pranešti, kiek nedaug tereikia, kad savo geranoriškumu ir pagalba pradžiugintum žmogų, o ne nuviltum ir sunervintum jį.
O štai ponia Valerija, didesnę metų dalį praleidžianti Šernų soduose, guodėsi, kad dėl kaimynų deginamų šiukšlių aprūksta jos vaisiai, nukenčia daržovės. "Kur žiūri aplinkosaugininkai?" - piktindamasi klausė ji. Ir vėl išlenda tas žmogiškasis faktorius. Kaimynams, deginantiems tas šiukšles, gal net į galvą neateina, kad nukentės svetimas derlius. Juk galima draugiškai tarpusavyje pasikalbėti ir rasti kompromisą. Kitas reikalas, jei susipjovę kaimynai vieni kitiems pradeda tokiomis ir kitokiomis šunybėmis kerštauti. Vėlgi tie žmogiškieji faktoriai groja. Kaip būtų gerai, jei toji muzika būtų harmoninga ir darni...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą