Gražinos skiltis

Tel.49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Kalėdiniai stebuklai

Viena ponia, nuvedusi savo dukrelę į kontoros, kurioje dirba, surengtą eglutę, akylai stebėjo ir vaikučius, pakviestus iš vaikų bei kūdikių globos namų. Pamačiusi vieną mažylį, kurio akyse tvenkėsi ašaros ir atrodė, kad jis bemat prapliups raudoti, ponia visaip bandė jį prakalbinti ir pralinksminti. Jai talkininkauti pasišovė ir gal kokių šešerių metukų mergaitė iš globos namų. Ponia panūdo sužinoti berniuko vardą. Tačiau šis muistėsi. Talkininkavusi mergaitė šviesiai tiesiai berniuko paklausė, kokia jo pavardė. Trimetis berniukas ją išpyškino bemat. Mergaitė nušvito - jų pavardės sutapo. Vadinasi, čia jos broliukas, apie kurio egzistavimą galbūt jau buvo girdėjusi. Tad šitiems kažkieno valia išskirtiems ir susitikusiems vaikams jau neberūpėjo nei Kalėdų Senelis, nei eglutė. Jie atrado vienas kitą. O aplink zuję tėveliai su savosiomis atžalėlėmis žiūrėjo į tą besikuždančią vaikų porelę ir galvojo, kad tai pati gražiausia kalėdinė dovana ir jiems, besidžiaugusiems netikėta tų vaikučių laime, sumišusia su atradimo džiaugsmu. Gal toji šešiametė ir į ketvirtuosius kopiantis berniukas net nesuvokė, kad įvyko kalėdinis stebuklas.

O viena ponia, išsiruošusi į nemenką kelionę, nakvynės vietoje paliko bilietus į lėktuvą. Dar lyg ir buvo laiko nuvykti ten ir atgal, tačiau kelyje prasidėjo spūstys, apie kurias telefonu pranešė besirūpinęs pristatyti bilietus išlydintysis. Ponia jau susitaikė su mintimi, kad nebeišskris. Ašaros riedėjo kaip pupos - svajonių kelionė baigsis oro uoste... Tarnybos ir oro uosto apsaugininkų pastangų dėka lėktuvas ir jame buvę keleiviai laukė bent 20 minučių ir ponia išskrido. Tik vėliau ji suvokė, kad tai buvo kalėdinis stebuklas. Lėktuvas laukė ne kokios prezidentės, ne pasaulinio garso žvaigždės, o pilkos pelytės iš provincijos. Matyt, jos ašaros žvelgiant į svajonių kelionės lėktuvą turėjo magiškos galios pačiai to nenutuokiant.

Taigi, mielieji mūsų laikraščio skaitytojai. Gal ir nebetikim Kūčių naktį prabylančiais gyvulėliais, seniai nebesitikim iš čiaupo vyno įsipilti, bet kalėdiniai stebuklai tikrai egzistuoja. Tik gal mes, kasdienybėje surambėję, jau nebesugebame jų įžvelgti. Ne tik smulkmenose, bet ir didžiuose dalykuose. Palinkėsiu įžvelgti stebuklus ir stebuklėlius, vykstančius mūsų aplinkoje. Jaukių Kūčių ir Kalėdų ryto džiaugsmo. Pakabinkim kaip vėliavėlę jį ant kalėdinės eglutės.

GRAŽINA, [email protected]