Gražinos skiltis

Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Atostogos

Ateina metas, kai tavo visas organizmas klykia - reikia atostogų. Bet dažnas į tą klyksmą numojame ranka. Visų pirma dėl materialinių sumetimų. Nes atostogauti - prabanga. Kartais labai stebiuosi darbdaviais, kuriems visiškai nerūpi dirbančiųjų išsekimas. Užuot skatinę savo "darbinius gyvulius" ilsėtis, atvirkščiai, trina rankas - aria.

Be suvokimo, kad artų trigubai našiau ir kokybiškiau, jeigu normaliai pailsėtų. O normaliai pailsėti reikėtų ir normalių atostoginių dotacijų, kurių nuo minimumo - šnipštas ir teišeina. Na, ir toks "minimalistas", vis dėlto suvokęs, kad be atostogų jam šakės, išsiruošia joms. Ir ką - renkasi sau prieinamą finansiškai būdą ilsėtis - kiurksoti namuose. Per vadinamąsias atostogas niekas nepasikeičia - rietenos su žmona ar vyru, ginčai su vaikais. Sutuoktiniai dar vienas kitą veikia morališkai - rūsį tvarkyk, daržą ravėk. Prasimalęs namuose dvi savaites, ji ar jis vėl grįžta į darbą dar labiau pavargęs nei prieš atostogas. Teisingai psichologai jau seniai yra nustatę taisyklę - niekada dorai nepailsėsi nepakeitęs aplinkos. Peržiūrėjusi paskutinius pasiūlymus keliauti elektroniniame pašte, atradau visai neblogų, prieinamų net "minimalistui".Gali kelioms dienoms "išsirauti" į Saremo salas viso labo už 270 Lt. Kaip sako kelionių asai, antra tiek, kiek kainuoja kelialapis, teks išleisti poreikiams. Na, 540 Lt gali sau leisti ir "minimalistas". Veneciją, Veroną, Gardos ežerą per 5 kelionės dienas gali apžiūrėti už 800 Lt, įskaitant ir nakvynes, ir maistą. Manau, kad tai taip pat įkandama suma.

Antra vertus, galima puikias atostogas "susiveikti" ir namų sąlygomis. Jeigu bent kiek pakrutinsi savo smegenėles, - ką, kur norėtum pamatyti.

Čia samprotauju po to, kai būtent dėl materialinių sumetimų šiemet savaitėlę atostogavau namie. Ir, žinokit, likau visai patenkinta, nes pagaliau išsimiegojau. Mat dėl pervargimo jau kankindavo nemiga. Bet mano gyvenimo būdo pranašumai - niekas "nekrušo" smegenų. Ką norėjau, tą dariau. Ir niekas manęs neprievartavo daryti tai, ko nenoriu daryti. O tai ir yra pati didžiausia laimė, kai nei pareigos, nei sąžinės verčiamas gali sau leisti tinginiauti ar eiti į paupį, pagaliau pas draugus pasėdėti po žydinčia obelimi, kriauše ar pienių pievoje.

Tad nenumokit ranka, jeigu organizmas ima klykti, kad reikia poilsio...

GRAŽINA [email protected]