Po to, kai birželio 14 d. "Gražinos skiltyje" buvo pasamprotauta apie sovietmečio suformuotų kai kurių įpročių "persikraustymą" į šiuolaikinę Lietuvą, susilaukta ir prieštaravimų, ir pritarimų. Vienas skaitytojas pastebi štai ką: "Niekada negarbinau sovietizmo, bet kai pasiskaitai tokius nuolatinius kaltinimus sovietizmu, kažkaip nemalonu. Aš, pavyzdžiui, matau pasibaisėtiną naujųjų jaunųjų lietuvių amoralumą, skandalus, absoliutų vertelgiškumą. Tie žmonės dar visai jauni, bet turi vieną idealą: PINIGUS. Įdomu, ką autorė mano apie tuos baisius terorizmo aktus, kai iššaudomos šeimos, moksleiviai, studentai be jokios paaiškinamos priežasties išsivysčiusiose šalyse? Mokiausi Vokietijoje, daug metų ten gyvenau, bet niekada negirdėjau, kad tautai būtų prikaišiojamas hitlerizmas, nacizmas, tie baisūs laikai. Tikrai nereikia idealizuoti, kad viskas kitur tik pozityvu, o mes kažkokie sovietizmo paženklinti nevisaverčiai..." Kitas skaitytojas pastebi šiandieninės Lietuvos ydą: "O tai ką daryt, kad niekas nebenori dirbti fizinio darbo? Kiek jaunų žmonių šiandien svajoja apie mūrininko, kelininko ir panašias specialybes? Vienetai. Visi ir visos nori tik aukštumų ir jokių fizinių vargų. O kuo tai gresia? Valstybėje turi būti santykis tarp dirbančiųjų ir vadovaujančiųjų. Bet kaip Lietuvoje dabar yra? Iš klumpių įšokus į batus, nelabai mielas atvirkštinis variantas. Taigi, ir turim tai, ką turim. Graudu, bet taip tikrai yra." Dar vienas skaitytojas pasufleravo autorei: "Čia dar ne viskas. Ar kada bandėte turguje paprašyti "lietuviškų" braškių dokumentų? Pabandykite. Tikrai graudu pasidarys, kai sužinosite, kad žmonės perka lenkiškas braškes už lietuvišką kainą!" Na, o dar vienas skaitytojas sureagavo taip: "Su faktų komentavimu sutinku visu 100 procentų. Esame zulusai, palyginus su senąja Europa. Trūksta kultūros, nemokame bendrauti, geriame degtinę (litrais), pavydime tiems, kas geriau gyvena. Na, visko ir neišvardinsi. Bėdžiai yra bėdžiai."
Elektroninį laiškelį parašė ir ponia, kuri daugelį metų gyveno JAV ir Italijoje, tačiau vis dėlto nusprendė grįžti į Letuvą. Štai kokį ji skelbia "verdiktą": "Apie "tarybukus" užsienio lietuviai galėtume knygas rašyti. Taip, į kitas šalis, tarp jų ir JAV, lietuviai atvažiuoja dirbti ir užsidirbti. Bet atvažiuoja ir turėdami ketinimus vogti ir netgi žudyti. Aš jau nekalbu apie melagystes. Lietuviukai siekia greit praturtėti bet kuria kaina. Antra vertus, nelengvas mūsų, II pasaulinio karo nublokštų į Vakarus, bet sugrįžusių į Lietuvą po nepriklausomybės atkūrimo, gyvenimas. Tą jaučiu ir patiriu kiekvieną dieną..."
Štai ką mes manome vieni apie kitus, vadinasi, ir apskritai apie Lietuvą.

Rašyti komentarą