Štai mano pavyzdys: kovo mėnesį savo automobilį pastačiau Turgaus gatvėje priešais parduotuvę ir nubėgau susimokėti minimalų mokestį už stovėjimą. Piniginėje teradau tik centus, kurių mokesčiui nepakako. Už visą dieną mokėti nenoriu - aparatas grąžos neduoda. Juk man tereikia pieno ir duonos nusipirkti, t. y. užtruksiu kelias minutes. Mokėti už tokį laiką nėra sudarytos galimybės. Taigi, bėgu pasismulkinti pinigėlių į parduotuvę, kur prigriebiu ir pieno, duonos, o grįžusi prie automobilio, nebematau prasmės mokėti už jo stovėjimą, kadangi mano pabuvimas senamiestyje tuo ir baigėsi.
Bet štai prieš keletą dienų į darbovietę atėjo laiškas nuo antstolės. Jame šis pasibuvimas Turgaus gatvėje įvertintas... 402 litais, ir darbdavys tokią sumą turi išskaičiuoti iš mano atlyginimo. Žemė ėmė slysti man iš po kojų. Pasirodo, kol aš bėgiojau ieškodama galimybių susimokėti už "parkavimą", mano automobilis buvo nufotografuotas. Įrodymų, kiek laiko mano automobilis išstovėjo toje vietoje, nepateikta.
Antra - deklaruotoje gyvenimo vietoje aš negyvenu. Tad siunčiamų laiškų negaudavau. Kodėl antstolė mane susirado pagal darbo vietą tik tuomet, kai susikaupė tokia suma? Trečia - kodėl apie pažeidimą nebuvau informuota rašteliu ant automobilio? Labai pykstu ant savo miesto valdžios, nesugebančios susitvarkyti ir gerbti miestiečių. Aš noriu palaikyti senamiesčio dvasią, jo parduotuvėles ir kavines, pavaikščioti krantinėmis ir t. t., bet savivaldybė mane verčia nekelti kojos į senamiestį.
Reikėtų plačios diskusijos - kam reikalingas negyvas senamiestis? Keliems ubagėliams ir alkoholio parduotuvėms?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą