Šiukšles degina ir Budapeštas

Karštu vandeniu ir šiluma ji aprūpina 25 tūkst. būtų, patenkina 140 tūkst. žmonių elektros energijos poreikius ir tuo pačiu nukenksmina 65 proc. Budapešto buitinių atliekų. Be to, savo darbų ritmą ji derina su arbūzų pardavimo sezonu. Linksmomis spalvomis nudažyta, 120 metrų aukščio kaminu karūnuotae įmonė stovi Budapešto Rakošpalotai mikrorajone.

Kad buitines atliekas nukenksminti galima jas deginant - ne naujiena. Tokia idėja kilo jau XIX amžiuje. Budapešte šimtą metų skaičiuota, kiek būtų sutaupoma, jeigu šiukšles būtų vežamos ne į sąvartynus, o į naują deginimo įmonę. Nesame įpratę nusigriebti tokias naujoves, todėl Vengrijoje pirmoji ir kol kas vienintelė miesto kietųjų atliekų deginimo įmonė pradėjo veikti tik 1982 m.

Tada ji dar nesivadino atliekų panaudojimo įmone, nes anuomet buvo akcentuojamas šiukšlių nukenksminimas. Tačiau griežtėjantys gamtosauginiai reikalavimai, pakitusi atliekų sudėtis dėl vis daugiau į jas patenkančios plastmasės, neišvengiamai privertė įmonę modernizuoti. 2002-2005 m. didžiausių Vengrijoje aplinkosauginių investicijų dėka ji tapo viena moderniausių Europoje tokio tipo įmone, kuri ne tik neteršia oro, bet ir su tokiu naudingumo koeficientu gamina energiją, jog vadinama ne atliekų deginimo, o jų panaudojimo įmone.

Sostinės atliekų panaudojimo įmonės aplinkosaugos specialistė Ildika Šioregi pasakojo, kad į mūsų įmonę patenka 65 proc. Budapešto buitinių atliekų.

"Deja, sostinėje šiukšlių išrūšiavimas nesiekia nė penkių procentų. Per metus galime priimti 240 tūkstančių tonų atliekų ir stengiamės jas kuo labiau išnaudoti. Suplanuoti nepertraukiamą atliekų atvežimą - labai rimta logistinė užduotis. Jeigu iš pas mus veikiančių keturių katilų vieną reikia sustabdyti, tai prieš jį vėl užkuriant, katilo pakaitinimas užtrunka nuo 12 iki 24 valandų, o tai atsieina dideliu sudeginamų gamtinių dujų kiekiu", - pasakojo moteris, pridūrusi, kad seniau keturi katilai turėjo pavadinimus - Teri, Eta, Pista ir Pali - atkartodami tuometinių įmonės aukštų vadovų vardus. Dabar katilai jau tik sunumeruoti skaičiais.

Į katilus papuolančios buitinės atliekos šiluma ir karštu vandeniu aprūpina 25 tūkst. sostinės Kapostašmederio mikrorajono butų, taip pat netoliese pastatytą "Origo" kino studiją, o įmonės dujų turbinų pagamintos elektros energijos pakanka ne tik pačios įmonės, bet ir dar 140 tūkst. gyventojų reikmėms.

Šiukšles deginant atsirandantis šlakas yra nepavojinga atlieka, kurią Dunakesio sąvartyne panaudoja kaip paklotą. Prieš tai iš jo pašalinamas šiukšlių deginimo metu išlikęs metalas. Kasmet surenkama apie 5 tūkst. tonų metalo, kurį galima vėl perlydyti. Mišrių buitinių atliekų, kurių negalima išrūšiuoti, deginimas yra pats saugiausias aplinkosauginiu požiūriu. Ir ne vien dėl aukščiau išvardytų priežasčių.

Ildika Šioregi pasakoja: "Mūsų įmonei aplinkosauginiai reikalavimai daug griežtesni nei, pavyzdžiui, "žaliąja" laikomai biomase kūrenamai elektrinei. Mes pasiekiame tik pačias žemiausias tų reikalavimų normas. Daugelis protestuoja prieš tokias įmones tiesiog iš nežinojimo, nors šis atliekų nukenksminimo būdas pagal ES reikalavimus yra daug saugesnis nei sąvartynai."

Sostinės atliekų panaudojimo įmonė ištisus metus priima lankytojus grupėmis po dešimt, o kartą metuose rengiamos atvirų durų dienos metu ją apžiūrėti gali ir visi norintys pavieniai žmonės. Jie čia pamato į dešimties tūkstančių kubinių metrų talpos bunkerį verčiamas šiukšles, penkias tonas atliekų vienu metu pakeliančius kranus, gali žvilgtelti į veikiančius katilus, apžiūrėti, kaip atrodo į dangų kylančio kamino pagrindas, esantis patalpos viduje.

Gidu tapęs įmonės aplinkosaugininkas vietoj sausų statistinių duomenų pažeria spalvingų istorijų iš įmonės gyvenimo. Pavyzdžiui, jog atliekų sudėtis stipriai įtakoja energijos gamybą. Arbūzų pardavinėjimo sezono metu į atliekas papuola tiek daug jų žievių, kad dėl didelio vandens kiekio jose buitinių atliekų šiluminė vertė visiškai krenta. Todėl rugpjūčio pabaigoje dažnai pasitaiko įmonės darbo sutrikimų. Tačiau ne tik arbūzų žievės čia deginamos. Ypatingos apsaugos sąlygomis čia sunaikinamos kontrabandinės prekės, konfiskuotos cigaretės, saugoti nereikalingi dokumentai. Tad sostinės gyventojai dažnai net nenujaučia kieno degimo šiluma apšildo jų butus.

NAUDA. Į Budapešto įmonės katilus papuolančios buitinės atliekos šiluma ir karštu vandeniu aprūpina 25 tūkst. sostinės Kapostašmederio mikrorajono butų, taip pat netoliese pastatytą "Origo" kino studiją, o įmonės dujų turbinų pagamintos elektros energijos pakanka ne tik pačios įmonės, bet ir dar 140 tūkst. gyventojų reikmėms.