Tyrimus kanadietis pradėjo dar praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje dabartinėje Kongo Demokratinėje Respublikoje. 2011 m. jis išleido vėliau kolegų pripažintą knygą „AIDS kilmė“, kurioje teigė, kad pirmasis ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas sukelia AIDS), tikėtina, užsikrėtė medžiotojas XX a. pradžioje Kamerūne, o vėliau jis paplito Konge.
Dabar išleistoje knygoje J. Pepinas atsisakė medžiotojo hipotezės. Pasak jo, „nulinis pacientas“ nebuvo vietinis afrikietis medžiotojas, o badavęs Pirmojo pasaulinio karo kareivis, kuris buvo priverstas medžioti beždžiones maistui Kamerūne.
Išskirtiniame interviu Dailymail.co.uk J. Pepinas tikino, kad kolonializmas, badas ir prostitucija lėmė AIDS pandemiją pasaulyje.
„Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietija turėjo kolonijų Afrikoje, tarp kurių buvo Kamerūnas, ir sąjungininkai nusprendė į jas įsiveržti, – teigė mokslininkas. – Į Kamerūną įsiveržė mišrios britų, belgų ir prancūzų pajėgos iš penkių pusių.“
Viena kryptimi, iš dabartinės Kongo sostinės Kinšasos link Kamerūno pėstute keliavo 1,6 tūkst. karių (tikėtina belgų, kurie tuomet valdė Kongą). Jie pasiekė Kamerūno Molundu miestą, kur, kaip rodo ankstesni tyrimai, užfiksuota pirmoji ŽIV infekcija.
„Prieš žygiuodami toliau kariai praleido trejus ar ketverius mėnesius Molunde. Ten didžiausia bėda buvo ne priešų kulkos, o badas“, – kalbėjo J. Pepinas.
Išsigandusi gandų apie kareivių žiaurumus ir moterų prievartavimus, negausi vietos gyventojų bendruomenė pabėgo ar išsislapstė kartu su maisto ištekliais. Todėl netrukus kareiviams baigėsi maisto atsargos, kurias teko gabenti iš Kongo. Logistikos trikdžiai lėmė maisto trūkumą ir badą, todėl kareiviai ėmė medžioti maistui bet kokius gyvūnus, kuriuos tik sutikdavo džiunglėse.
„Mano hipotezė yra ta, kad vienas karys bemedžiodamas miške pasigavo infekciją“, – teigė profesorius. Esą po karo karys grįžo į dabartinę Kinšasą ir ėmė skleisti virusą. Šeštojo dešimtmečio pradžioje Kinšasoje užfiksuota 500 užsikrėtusiųjų. Tačiau nedezinfekuotų adatų naudojimas ligoninėse ir kitų medicinos priemonių nepriteklius leido virusui labai greitai paplisti.
Be to, 1960 m. Kongas išsikovojo nepriklausomybę ir tai paskatino vidinę migraciją iš provincijos į sostinę. Milžiniškais tempais besiplečianti Kinšasa tapo puikia vieta ŽIV plisti, nes, esant lyčių santykiui viena moteris dešimčiai vyrų ir vyraujant skurdui, išpopuliarėjo prostitucija.
„Kiekvienais metais prostitutės turėjo po 1,5 tūkst. klientų. Tai labai padėjo plisti ŽIV tarp sekso paslaugų teikėjų ir jų klientų, – sakė J. Pepinas. – Būtent septintame dešimtmetyje viruso plitimas lytiniu keliu išaugo.“
Tuomet Konge darbo reikalais apsilankė vienas Haičio gyventojas ir pasigavo virusą, kurį vėliau paskleidė gėjų bendruomenėje savo tėvynėje.
„Per kelerius metus virusas buvo eksportuotas į JAV, kur paplito tarp gėjų ir intraveninių narkotikų vartotojų, o iš JAV jis patraukė į Vakarų Europą“, – teigė J. Pepinas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą