Ukraina paskelbė ultimatumą Krymo valdžiai

Atnaujinta 23.00 val.

Kijevo miesto Pečersko rajono teismas buvusiam Charkovo srities valstybinės administracijos vadovui Michailui Dobkinui kaip kardomąją priemonę skyrė namų areštą. M. Dobkinas nusprendė teismo sprendimą apskųsti.

Atnaujinta 16.00 val.

Ukrainos parlamentas paskelbė ultimatumą Krymo Autonominės Respublikos vyriausybei iki trečiadienio atšaukti referendumą dėl pusiasalio atsiskyrimo. Priešingu atveju regiono parlamentas bus paleistas, sakoma antradienį Aukščiausiosios Rados priimtoje rezoliucijoje, kurią cituoja agentūra AFP.

Tačiau neaišku, kaip Kijevas galės įgyvendinti savo pareiškimą. Nes Krymo parlamentas dar prieš referendumą paskelbė pusiasalio nepriklausomybę nuo Ukrainos. Toks žingsnis esą buvo būtinas teisiniu požiūriu, kad Krymas galėtų prisijungti prie Rusijos Federacijos.

"Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto nepriklausomybės deklaracijai" pritarė 78 deputatai iš 81, paskelbė parlamento spaudos tarnyba.

Sekmadienį Kryme, kuriame didžiąją dalį gyventojų sudaro etniniai rusai, vyks referendumas dėl galimo atsiskyrimo nuo Ukrainos ir priklausymo Rusijai.

Atnaujinta 13.50 val.

Naujoji Krymo vyriausybė paskelbė konfiskuosianti čia dislokuotus Ukrainos karo laivus.

Laivakelis Sevastopolio uoste jau užblokuotas, antradienį agentūrai "RIA Novosti" pareiškė Maskvai ištikimas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas. "Čia esanti Ukrainos flotilė bus visiškai nacionalizuota. Mes neketiname atiduoti laivų", - pridūrė jis. Ukrainiečių kariai, kurie nenorės pereiti į Krymo pusę, esą turės palikti pusiasalį.

S. Aksionovas pareiškė, kad bus perimtos ir elektrinės bei energetikos bendrovė "Černomorneftgaz". "Yra visas sąrašas šiuo metu Ukrainai priklausančių objektų", - kalbėjo jis. Privati nuosavybė nebus liečiama.

Ukrainai priklausančiame Kryme sekmadienį vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos. Provakarietiška vadovybė Kijeve bei Europos Sąjunga (ES) ir JAV šį balsavimą laiko neteisėtu.

Atnaujinta 12.40 val.

Dar prieš referendumą dėl Krymo pusiasalio statuso prorusiškas regiono parlamentas antradienį paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos. "Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto nepriklausomybės pareiškimui" pritarė 78 deputatai iš 81, paskelbė parlamento spaudos tarnyba.

Sekmadienį Kryme, kuriame didžiąją dalį gyventojų sudaro etniniai rusai, vyks referendumas dėl galimo atsiskyrimo nuo Ukrainos ir priklausymo Rusijai.

Atnaujinta 11.45 val.

Atstatydintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius antradienį Rostove prie Dono perskaitytame pareiškime dar kartą pabrėžė esąs vienintelis teisėtas Ukrainos prezidentas. Jis paskelbė grįšiąs į Kijevą, kai tik leis aplinkybės.

Naująją Ukrainos vyriausybę V. Janukovyčius pavadino "ultranacionalistine, fašistine klika". Jis pareiškė, kad neteisėti yra ir planuojami rinkimai, kuriuos esą rengia ekstremistinės jėgos.

Komentuodamas pranešimus snaiperius Maidane, V. Janukovyčius sakė, kad demonstrantai patys šaudė vieni kitus.

Nušalintasis prezidentas paprašė JAV Kongreso ir JAV Aukščiausiojo teismo teisiškai įvertinti situaciją Ukrainoje.

Atnaujinta 11.00 val.

Jeigu Krymo Autonominė Respublika prisijungtų prie Rusijos ir rublio zonos, pusiasalyje vienu metu cirkuliuotų ir grivina, ir rublis. Tokią informaciją žiniasklaidai pirmadienį pateikė Krymo Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vladimiras Konstantinovas.

„Manau, kad laikinai čia būtinai turi cirkuliuoti abi valiutos, nes žmonės turi daug grivinų. Ji dar kurį laiką išliks rinkose, turime nustatyti pakankamai ilgą laikotarpį, kad žmonėms nekiltų problemų. Jei tam prireiks trijų mėnesių – nustatysime tris mėnesius, o jei pusės metų – tebūnie tiek“, – kalbėjo V. Konstantinovas.

„Tiesa, biudžetinių įstaigų lėšos, kainos, viskas bus nustatyta ir reguliuojama rubliais“, – pridūrė jis.

Kiek anksčiau pirmadienį Krymo prorusiškas vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas teigė, kad jau antradienį, kovo 11 d. autonomijos valdžia turėtų pateikti Krymo perėjimo į rublio zoną projektą.

Pasaulio bankas finansų krizės krečiamai Ukrainai šiais metais skirs iki 3 mlrd. dolerių (2,2 mlrd. eurų) paramą. „Mes įsipareigojame šiuo sunkiu metu paremti Ukrainos gyventojus ir labai tikimės, kad padėtis šalyje stabilizuosis“, - pirmadienį Vašingtone pareiškė Pasaulio banko vadovas Džim Jong Kimas (Jim Yong Kim), kurį cituoja agentūra AFP.

Pasak jo, būtina padėti vyriausybei Kijeve vykdyti „skubiai reikalingas reformas“, kad šalies ekonomika pradėtų augti.

Pasaulio bankas jau kelerius metus finansuoja Ukrainos infrastruktūros projektus, skirdamas jiems 3,7 mlrd. dolerių.

Pasak Pasaulio banko, šiuo metu Ukrainos ekonomika susiduria su „virtine iššūkių“. Prioritetiniais tikslais, be kita ko, įvardijamas bankų sistemos stiprinimas, energetikos sektoriaus reforma, investicijų klimato gerinimas ir kova su korupcija.

Ukrainos vyriausybė finansinės paramos siekia ir iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Ekspertų misija nuo praėjusios savaitės Ukrainoje tikrina šalies finansinę situaciją. TVF vadovė Kristina Lagard (Chritine Lagarde) pabrėžė, kad dėl galimos paramos Kijevui konkrečiai kalbėti bus galima tik tada, kai paaiškės, kokia yra šalies finansinė padėtis.

Ukrainos vyriausybės duomenimis, vien tik šiais metais šaliai reikia „mažiausiai 15 mlrd. dolerių“.