Klaipėdos getas

Jų langai, kaip ir kitų namų Bandužių rajone, žvelgia į nuostabių penkiaukščių ir devynaukščių namų apribotą kiemą, kuriame vaikų žaidimų aikštelės pavadinimą bando pateisinti vienišas krepšinio stovas. Šalia jo "sportuoja" mano kaimynų mašinos. Ir mano.

Man patinka tai, kad visi Bandužių kvartalai - identiški. Taip lengviau pasislėpti, kai reikia grąžinti skolą ar išsisukti nuo paliktos merginos. Tiesa, norėdamas pats rasti kelią į savo kiemą turi praktikuotis kasdien penkerius metus vaikščiodamas pėsčiomis ir bandydamas rasti 10 skirtumų nuo kitų kiemų.

Visai šalia - Budelkiemio gatvė su namu, 1998 metų rugpjūtį prikausčiusiu visos Klaipėdos dėmesį. Būtent čia savo bute nesileido suimamas samdomas žudikas Alvydas Juodris, pravarde Benas, - jis atsišaudė, o paskutinę kulką pasiliko sau. Kaip neprisiminsi Bronkso, kur 1986-ųjų lapkritį 20-metis Larry Davis, jau vėliau, kalėjime, tapęs Adamu Abdul-Hakeemu, nušovė šešis jo suimti atėjusius policininkus ir tris sužeidė? Beje, prieš tai jis "padėjo" keturis narkotikų prekeivius ir dar keletą paprastesnių Niujorko gyventojų.

Nežinau, ar ir Bronkso namus puošia lentelės su užrašu, kad juose "veikia saugios kaimynystės grupė". Bandužiuose kelios tokios yra. Tačiau kuo pasireiškia saugi kaimynystė, nežinau. Jos patirti neteko. Užtat teko porą kartų prie namo ginti mušamą žmogų, kovoti su palaidą vilkšunį ant vaikų siundžiusiu girtu kaimynu, gramdyti dažus nuo buto durų, kurias iš keršto apipylė kitas kaimynas (atsilygindamas už policijos iškvietimą).

Be to, teko rinkti stiklus iš mašinos salono po to, kai į ją įsibrovė vagis (vėliau paaiškėjo, jog jis prieš tai jau šešis ar septynis kartus teistas 15-metis gretimo namo gyventojas. Magnetofoną galutinėje Vingio stotelėje jis už 20 litų pardavė "maršrutkės" vairuotojui), teko stebėti, kaip 16 kaimynų savo mašinoms keičia ratus, kurių padangas per vieną naktį subadė du narkomanai. Čia - apie saugią kaimynystę Bandužiuose, ne apie Bronksą.

Nežinau, ar Bronkse yra tinklo "Čia", Bandužiuose geriau žinomo senu geru "Pienės" pavadinimu, parduotuvės. Turbūt nėra. Todėl ten nei kokaino apsiuostę puertorikiečiai, nei kulkas į savo pusiau automatinius 45-ojo kalibro pistoletus kemšantys afroamerikiečiai negali matyti, kaip nuo parduotuvės kalniuko žiemą į gatvę slidinėja su savo mašinomis nieko padaryti negalintys vairuotojai.

Spėju, neturi bronksiškiai ir kito malonumo - kiemų gatvelėse bandyti išvengti 20 metų senumo ir tiek pat centimetrų gilumo duobių, o žiemą prasilenkti su kitų puertorikiečių ar afroamerikiečių šalikelėje paliktais automobiliais.

Ką čia jau kalbėti apie vakarines laisvos vietos mašinai paieškas. Galbūt todėl daugelis baltaodžių Bandužių gyventojų stengiasi grįžti iš darbo "downtowne" kuo anksčiau, kad paskui nereikėtų tapti puertorikiečiu ar afroamerikiečiu. Bet vis tiek tampa - vietų mašinoms statyti visiems juk neužtenka. Kažkam reikia pabūti, atsiprašau už tą žodį (tiesą pasakius, nežinau, kodėl man reikia atsiprašinėti - jis lygiomis teisėmis su kitais žodžiais, pvz., madapolamu, palpacija, flioksu ar peniu, egzistuoja Tarptautinių žodžių žodyne), negru.

Bandužiuose arti yra ne tik hiphopo kultūra (ji pasireiškia neva grafičiais ant sienų. Tarp pastebėtų minčių: "Tuščios sienos - tuščios sielos".). Arti čia ir gamta. Gali pasiimti šunį ir nueiti iki Žardės piliakalnio. (Pastaba. Šuo reikalingas, kad apsigintum nuo kitų šunų. Arba jų šeimininkų. Arba sušunėjusių žmonių, jų kitoje Jūrininkų prospekto pusėje atšilus orams netrūksta). Gali pasiimti draugą ir nueiti iki Rimkų. Arba pasiimti butelį ir nueiti miegoti. Kaip ir Amerika, Bandužiai - plačių galimybių rajonas.

Yra Bandužiuose ir dangoraižiai. Tokie baisūs - kaip ir Bronkse - 16-aukščiai. Rūkant žolę nuo jų stogo matosi "Sodra", Gargždai ir dar toliau. Priklauso nuo suktinio ilgio ir nuo to, kuo pernai savo augalus laistė ir tręšė tadžikai.

Dar man patinka kas rytą laiptinėje stoviniuojančios antrokės iš "Varpo" gimnazijos. Išeidamas iš namų girdžiu, kaip, pūsdamos pirmos rytinės cigaretės dūmus, tarp raidėmis B, K ir N prasidedančių žodžių jos aptarinėja nevienarūšių aplinkybių skyrimo viena nuo kitos kableliu problemą, diskutuoja, ar tikrai z1=a1+b1i (manyčiau, kad taip), gilinasi į biologinę mejozės reikšmę kombinaciniam kintamumui. Toli jos eis. Gal net į tapetų klijuotojas.

Iki šiol kraujuoja širdis, kad prieš kelerius metus užsidarė toks "Bandužių" parduotuvėje buvęs baras "Svingas" (jame dažniausiai kraujuodavo nosis. Arba ašarodavo akys po pasišaudymo dujomis). Užsidarius šiam kultūros židiniui dingo pusė rajono žavesio ir tiek pat treninguotų "urlaganų".

Svingo ritmas čia priblėso. Jo nepajėgi atgaivinti net šalia atsidariusi gyvo garso knaipė, kurioje, mano žiniomis, amžiną atilsį vienas iš dviejų Bandužių intelektualų, džiazo muzikantas ir garsus pedagogas Romas "Malina" Malinauskas net turėjo savo vardinį bokalą.

Ar į šią įstaigą užsuka antrasis (ir dabar vienintelis) mikrorajono autoritetas, ne mažiau garsus politologas Vygantas Vareikis, prisipažinsiu, nežinau. Nemačiau ten jo niekada, o ypač prieš vidurnaktį. Gal jis, norėdamas užsitikrinti alibi, užeina į "Alibi"? Tikrai netikiu, kad jis lankosi "Kalifornijoje". Ten šiek tiek ne jo publika - "Kalifornijos" klientai nežino, kas yra elektoratas. Jie žino, kas yra elektrošokas. Bet apie juos tegul rašo tie, kurie gyvena Laukininkuose. Tai - ne mano kompetencija. Bronkse juk irgi niekas neaiškina, kaip reikia gyventi Kalifornijoje.

Dar apie troškulį. Prisiminiau ankstyvą sausio rytą, kuomet spiginant 20 laipsnių šalčiui stovėjo dvi žmogystos prie kiosko Mogiliovo gatvėje ir gėrė alų iš butelių. Prisipažinsiu - nežinau, ar taip elgiasi ne baltieji Bronkse. Manau, kad ne. Jiems neužtektų vyriškumo. Gali būti, kad jiems apskritai neužtektų vyriškumo gyventi Bandužiuose.

Vis dėlto aš kraustytis iš čia nesiruošiu. Ką veiksiu, sakykime, kokiame nors senamiestyje, kurį griauna Tiltų gatve važiuojantys autobusai ir kurio kampus nuolat apdergia Jūros šventė? Net Puteikis nepajėgus su tuo kariauti. O Miško kvartalas? Nuolat svaigintis gryno oro kokteiliu iš Girulių miško ir "Klaipėdos naftos"? Ačiū, ne.

Tiesa, šiek tiek gaila vaikų. Užaugę jie gal ir paliks Bandužius. Tačiau guodžia tai, paliks suvyriškėję ir pasiruošę visoms gyvenimo negandoms. Nes jie užaugo gete.

Yo, men, mazafaka.

Ketvirtadienio dienraščio puslapiuose "Skaitytojų ekspresas" toliau vyksta konkursas "Kodėl man (ne)gera gyventi čia". El. paštu [email protected] arba tradiciniais laiškais (adresas: "Vakarų ekspreso" redakcija, M. Mažvydo al. 3, Klaipėda) siųskite rimtus ir kritiškus, šmaikščius ir linksmus rašinius apie Klaipėdą, jos mikrorajonus, Vakarų Lietuvos miestus ir kaimelius, kuriuose gyvenate. Geriausiais pripažintų rašinių autoriams įteiksime prizus.