Miestas mieste

Miestas mieste

Jei vakaruose - keisčiausia sankryža mieste, rytuose - Šilutės plentas, o šiaurės ir rytų pusėse - žaluma apsuptos alėjos, tai Jūs - Debrecene. Ne, ne Rytų Vengrijos mieste, o vardan jo ir Klaipėdos draugystės pavadintame mikrorajone.

Į Debreceno gatvę įsukant nuo keistosios sankryžos su Taikos prospektu pasitinka ne tradicinis "Sveiki atvykę" - į akis pirmiausiai krenta didelis užrašas ant raudonų plytų devynaukščio: "s dobrym utrom liubimaja", tikriausiai skirtas mylimajai Klaipėdai.

Ir man čia patinka gyventi ne tik dėl to, kad vakarais į "Draugystės" stotį dundančių traukinių garsai ilgainiui tapo neįkyrūs ir ramina kaip močiutės lopšinė.

Kai kėliausi gyventi į Debreceno gatvę, dažnas draugas ar pažįstamas neskubėjo manęs pasveikinti teisingai pasirinkus ir kartojo: "Būk atsargus. Nu ten tai rajonėlis." Sakė tai tarsi palydėdami į pragarą, kuriame gyvena visi nuodėmingieji, bet tai - tikras rojus, nors ir jame netrūksta puolusių angelų.

Taip, gali būti pavojinga. Jeigu vidury nakties kitoje gatvės pusėje išvydęs linksmą jaunuolių kompaniją sušuksi jiems ką nors nepadoraus. Jei esi nemandagus - padarys iš tavęs guliašą, kaip daro nacionalinį patiekalą patyrę Debreceno miesto virėjai.

Beje, Debreceno gatvė anksčiau garsėjo ne guliašu, o beliašu. Taip vadinami pyragėliai su mėsa būdavo parduodami "lariokais" vadinamuose kioskuose prie "Draugystės" prekybos centro, išsigimusio į "Iki". Deja, "lariokai" buvo likviduoti ir iš beliašų liko tik legenda, bylojanti, kad tų skanėstų ragauti čia traukdavo miestiečiai iš pusės Klaipėdos.

Dabar gatvės gurmanai skanėstų yra priversti ieškoti kitur.

Visai šalia "lariokų" vietos yra baras, kurio pavadinimas, mano nuomone, yra originaliausias mieste - "Lokio guolis". Skaniausias patiekalas čia - šaltas alus, ypač karštą vasaros dieną.

Traukiam toliau, garsiojo "Vaikų pasaulio" pašonėje esančios aikštės link.

Užkąsti galima ir legendinėje "Medinavoje", bet dauguma lankytojų ten eina ne alkio vedami. Žmonės ateina pasiausti ir ką nors parsivesti į guolį (ne į "Lokio guolį"). Klientų amžius - nuo dvidešimties metų iki begalybės. Nemandagūs išprašomi lauk. Geriausiu atveju. Kas būna blogiausiu? Prisiminkime guliašą.

Yra dar "Troba", kurioje savaitgaliais irgi siūloma pasiausti, o šiokiadieniais - pavalgyti liaudiškų patiekalų. Tik brangoka, mat už sumą, čia išleistą kepsniui, "lariokuose" išeitų dvidešimt, o gal dar daugiau beliašų. Todėl šioje užeigoje skaniausias patiekalas - irgi šaltas alus karštą vasaros dieną, kai galima sėdėti lauke.

O kai karštą vasaros dieną su alaus bokalu sėdi lauke, matai tarp tos trobos, vaistinės ir pašto skyriaus ant suoliukų sėdinčias spalvingas asmenybes. Jeigu tu jų paklaustum, ar ką nors žino apie Mocartą, Verdį, Vivaldį, jie nuoširdžiai išsigintų, kad tikrai tokio veikėjo nepažįsta, bet pasiteirautų, ką šis rajone prisidirbęs ir už alaus butelį garantuotų sužinosiąs kur jis gyvena.

Tai tiek apie viešojo maitinimo įstaigas. Jeigu karštą dieną jose galima gauti šalto alaus, aš jas įvertinu penkiais šaukštais. Ir dar penkiais bokalais.

Grįžkime prie to, kad Debrecenas yra tiesiog nuostabi vieta gyventi. Vien dėl to, kad čia yra daug žalumos ir pusei Klaipėdos deguonies pagaminančių medžių. Čia išties yra nemažas parkas. Suoleliai jame sustatyti taip, kad tarp lankytojų nebūtų jokios socialinės atskirties - vienas prieš kitą, per vidurį - takas. Kaip kokiame feisbuke - vos įėjus ir prisėdus parūkyti atsiranda naujų draugų. Tarkime, priešais sėdintys ir kažkelintą degtinės butelį su saulėgrąžų užkanda geriantys Afganistano karo veteranai prašo nepykti ir sako esantys "draugai", jiems "patinka".

Yra nemokamas internetas restauruotoje bibliotekoje, nuo kurios pavadinimo kažkas jau spėjo nulupti kelias raides. Reikia tikėtis, kad paskaitys ir grąžins.

Yra policijos komisariatas, yra neveikiantis fontanas. Nuo jo nauju ir apšviestu taku galima nueiti iki legendinės kavinės "Neringa". Jeigu ten elgsiesi nepadoriai, gali grįžti į tako pradžią - policijos komisariatą.

Be to, šis mikrorajonas - beveik ideali vieta aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Per parką driekiasi nemaža naujo dviračių tako atkarpa - važinėk į valias. Nenori važinėti - dviem minutėm palik dviratį prie prekybos centro ir neturėsi su kuo važinėti, bet Debrecenas toks jau rajonas, kad vietoje rasi kitą būdą pasportuoti. Yra stadionas. Be tribūnų, be vartų, be bėgimo takelių, bet vis tiek stadionas.

Yra krepšinio aikštelių. 2004 metais prie kažkelintos mokyklos buvo atidaryta nauja moderni Europos krepšinio čempiono klaipėdiečio Sauliaus Štombergo vardu pavadinta aikštelė, nors po poros mėnesių ji atrodė baisiau nei žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubta Japonijos pakrantė. Treninguotas cunamis ritosi beveik iki Baltijos prospekto, tad netrukus didelių nuostolių neišvengta ir Arvydo Macijausko garbei įrengtoje analogiškoje aikštelėje.

Žymus Klaipėdos verslininkas sutvarkė 55 namo kieme esančią aikštelę ir pavadino ją "Time Team". Bet ją dažniausiai užima folksvagenai, opeliai, fordai, bemvai ir visokios mazdos, tad manau, kad pats laikas aikštelę pervadinti į "Parking Team".

Nepatinka ir krepšinis, nori ko nors ekstremalaus? Vidury nakties pasakyk ką nors nepadoraus linksmai nusiteikusiai jaunuolių kompanijai.

Galima rengti orientavimosi varžybas, mat dalis mikrorajono suprojektuota taip, kad naujokui čia visai nesunku pasiklysti ar bent jau supainioti namus. Atskiri kvartalėliai - tarsi vienodo milžiniško antspaudo darbas: raudonas devynaukštis, aplink blokiniai penkiaaukščiai, viduryje - žalias kalnelis ir vaikų žaidimo aikštelė. Pastarosiose klegesys netyla dieną naktį. Šviesiu paros metu čia žaidžia mažieji, vakarais juos pakeičia dideli vaikai: jie iš bambalių geria alų, kirkina paneles, drąsesni su jomis šiltais vasaros vakarais prigula ant kurio nors iš gausybės suoliukų. Galbūt bent dalis tų prigulimų virsta vaikais, kurie taip pat ateis čia pažaisti: iš pradžių dienomis, po to - vakarais. Todėl klegesys Debrecene niekada nenurims.

"Vakarų ekspreso" konkursas

Ketvirtadienio dienraščio puslapiuose "Skaitytojų ekspresas" toliau vyksta konkursas "Kodėl man (ne)gera gyventi čia". El. paštu [email protected] arba tradiciniais laiškais (adresas: "Vakarų ekspreso" redakcija, M. Mažvydo al. 3, Klaipėda) siųskite rimtus ir kritiškus, šmaikščius ir linksmus rašinius apie Klaipėdą, jos mikrorajonus, Vakarų Lietuvos miestus ir kaimelius, kuriuose gyvenate. Geriausiais pripažintų rašinių autoriams įteiksime prizus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder