Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (7)

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (7)

Alfredas Klimas (gim. 1942 m., vyresnysis Alvydo brolis) pasakoja, kad po karo altaną restauravo. Pastatė stalą ir suolą, įstiklino langus, įstatė duris, plytelėmis išklotos grindys buvo jau anksčiau. Rūsys po altana buvo visada užrakintas, o durys iki pusės užpiltos smėliu.

Tęsinys. Pradžia "Savaitės eksprese" Nr. 7, 2020 02 22-28 d.

Žaidė su kaukolėmis

Kai nugriovė mūrinę tvorą, prasidėjo teritorijos degradacija, altanos griūtis, pastatėlis buvo nusiaubtas ir išrinktas. Kai tiesė šiluminę trasą nuo dabartinės Mažvydo alėjos II pasaulinio karo paminklo link, K. Donelaičio g. 8 namo teritorija buvo pakeista, senasis jos vaizdas sunaikintas. Vykdant darbus nebuvo nei archeologinės, nei etinės priežiūros, traktoriai rausė tranšėjas, iš kaušų byrėjo kaulai, niekas jų nerinko. Net vaikams, prisimena Alvydas Klimas, tie vaizdai buvo šiurpūs. Žaisdami vaikai smėlyje iškasdavo vokiškų diržų sagčių, batų pasagėlių, pasirinkdavo po visą rajoną besimėtančių kaukolių. Kaukoles pamaudavo ant pagalio ir nešiodavo po kiemus, kaišiodami pro langus.

Daržai

K. Donelaičio g. 8, 10, 12 namų kiemuose plytėjo daržai, skirti muzikos mokyklos mokytojams. Jie augino pomidorus, agurkus. Net kompozitorius J. Karosas turėjo daržą, prisimena Violeta Klimaitė.

1948 - 1950 m. daržai prie muzikos mokyklos (K. Donelaičio g. 8).

Šalia augo gražus sodas, sirpo vyšnios, kabojo kumščio didumo slyvos. Sodo takelių pakraščiuose kerojo bijūnai didelėmis galvomis. Nuo muzikos mokyklos namo į altaną vedė medžių alėja, išlikusi ir šiandien.

Kūdra

Kairėje altanos pusėje tyvuliavo negili loma. Kartais ten buvo galima pamatyti plaukiojančių gulbių. Kūdra buvo taisyklingo ovalo formos, matyt, specialiai iškasta prie gražiojo namo. Vaikai iš kūdros ištraukdavo įvairiausių daiktų: vokiškų ir rusiškų pistoletų, automatų, gelžgalių... Žiemomis irstydavosi ant ledo lyčių.

1946 m. Alfredas Klimas prie 1923-iųjų m. sukilėlių kapo. Alvydo Klimo asmeninio albumo nuotr.

Netoli kūdros augo kaštonų medžiai. Rudenį vaikai prisirinkdavo kaštonų ir į šaligatvio plyteles trindavo jų paviršių, kol jis pasidarydavo švelnus ir įgaudavo gražią rudą spalvą.

Romų taboras sandėlyje

Alvydo brolis Alfredas prisimena, kaip apie 1950 m. į mūrinį, plokščiu stogu, labai didelį sandėlį, stovėjusį arčiau S. Daukanto g., atkėlė romų taborą, apie 50 žmonių. Tarp jų buvo daug vaikų. Tuomet ir baigėsi ramus sodininkų gyvenimas. Romų vaikai įlysdavo per skyles ir nusiaubdavo daržus, o sodo gale pasidarė tualetą.

Pas J. Karosą dirbo guvernantė, ji labai norėjo nueiti pas romus. Pasikvietė Alfredą ir kitus smalsius vaikus ir visa kompanija išdrįso užeiti į taboro teritoriją nekviesta. Net žagtelėjo, kai išvydo, kokia tvarka, švara romų tabore buvo. Didžiulė aukšta erdvė buvo suskirstyta kabančiais kilimais. O vaikų tuntai!

Romai kalbėjo rusiškai ir savo kalba. Matyt, buvo atkelti iš Rusijos. Su lietuviais jie nebendravo, eidavo savo keliais, į draugystes nelindo.

Lietuvių vaikai su romais nežaisdavo, - tėvai draudė, nes jie mažiukai jau rūkė, vogė. Po kelių metų romų taborą iš sandėlio iškėlė.

1950 m. Juozas Klimas (dešinėje) su mokiniu stovi altanoje. 1946 m. altanoje stovi Juozas Klimas su žmona Stefanija ir sūnumi Alfredu, šalia Stefanijos - pusseserė Babickienė.

Kaimynai

K. Donelaičio g. 10 name gyveno smuikų meistras Mačiukas. Jis turėjo fantastiškas rankas, restauruodavo pianinus, smuikus, instrumentus padengdavo fanera. Mačiukas turėdavo laisvą rublį ir prireikus paskolindavo kaimynams.

Muzikos mokyklos ūkvedys Poderis augino bokserius, pats buvo medžiotojas. Kartą kieme lydė smalą ir bokseris įkrito į smalą, o gal jį kas netyčia apipylė... Mirštantį šunį ūkvedys turėjo nušauti, prisimena Alvydas Klimas.

Nutikimai

Kai dar nebuvo M. Mažvydo alėjos, toje vietoje buvo akmenimis grįsta gatvė. Apie 1961 m. audra nutraukė elektros laidus ir ant gulinčių laidų užlipo arklys, pakinkytas į vežimą. Arklys krito negyvas. Iš aplinkinių kiemų vaikai subėgo žiūrėti nutrenkto arklio.

Alvydas su broliu lankė darželį, veikusį pastate, kur dabar yra P. Domšaičio galerija. Auklėtoja vaikus vesdavosi žaisti į kapines, link centro, prie storosios liepos (liepą nulaužė uraganas Anatolijus 1999 m.). Nuo liepos link Trilapio gatvės tada dar plytėjo kapai, kurių link vedė cemento laipteliai.

 

Projektą “Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos” remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder