Prieglauda, prieglauda, prieglauda... Beveik visą gyvenimą gyvenu prieglaudoje - jau daugiau nei 10 metų ir nė karto nebuvau matęs jūros, bet dabar jau galiu pasigirti, kad buvau ir mačiau. Oras buvo vėsokas, prie vandens nelabai traukė, bet užtat prisilaksčiau sočiai. Buvo smagu pabūti naujoje vietoje, norėčiau dažniau kur nors išvažiuoti. Eh, jeigu turėčiau šeimininką...O gal nusišypsos man ši laimė, nors ir ne jaunas esu, bet širdis mano labai gera.
Beveik visą savo gyvenimą Pankas praleido vienoje prieglaudoje (ne mūsų). Vos metų amžiaus šeimininkų paliktas jis ten gyveno ne vienerius metus. Nebuvo dovanojamas - buvo prieglaudos šuo. Aštuoni gražiausi gyvenimo metai prabėgo ten, dalijantis maistu ir dėmesiu su daugybe kitų šunelių. Nors buvo norinčių priglausti, bet Panko likimą lėmė žmogaus sprendimai.
Ir visai netikėtas gyvenimo posūkis - Pankas sausio pradžioje (2014m .) rastas mieste pasimetęs. Pavyko sužinoti, kad jis neseniai buvo padovanotas, bet iki šiol jo niekas neieško, niekas dėl jo nesiteiravo.
Šuo jis labai mielas, švelnus ir draugiškas. Kai prieini, atsistojęs apsikabina koją ir nenori paleisti.
Taip norisi, kad Pankas būtų pastebėtas, atrastų namus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą