1991-aisiais miestiečiai dar nebuvo pasyvūs. Kai kuriems jų rūpėjo ne alaus kainos, o kur kas globalesni dalykai. Pavyzdžiui, Lietuvos pajūrio likimas, kurį bandė nulemti Lietuvos Vyriausybė, užsimojusi statyti naują sovietų naftos eksporto įmonę.
Visi ten, Vilniuje, malė liežuviais, kaip mums tos įmonės reikia. O tiesą, tyčia ar ne, atskleidė jau veikusios, senosios, naftos eksporto įmonės direktorius Martinas Gusiatinas - esą reikia skubėti naują statyti kuo greičiau, kol nesugriuvo Sovietų Sąjunga, kol tebėra "Vnešekonombankas" ir jame, mūsų sąskaitoje, yra valiuta, reikalinga tokiai statybai.
"Uostas eksportuos Sovietų Sąjungos naftą, o ne Lietuvos. Už mūsų pačių uždirbtus dolerius "Vnešekonombankui" eksportuojant sovietų mazutą atiduodame dar ir Lietuvos pajūrį sovietų ekonomikos integravimui į Vakarų rinką", - VE išspausdino M. Viešumsko pastebėjimą.
Dar autorius piktinosi klaipėdiečiu Aukščiausiosios Tarybos deputatu Stasiu Malkevičiumi, kuris neva pareiškė, kad "žalieji yra žalingi": "Po 1940 m. žalingi buvo tie, kurie turėjo savo žemę ar namą, dabar žalingi tie, kurie turi savo nuomonę: saugoti gamtą - žmogaus namus. Apsaugok, Aukščiausias, nuo tokių deputatų!"
Ką mano miestiečiai
Aišku, galime spėti, kad Viešumskas - išgalvota pavardė. Na, ir tegu. Kas nors pasakyti, kad karalius nuogas, turėjo.
Prieš naujos naftos eksporto bazės statybą pajūryje pasisakė ir "Vakarų ekspreso" apklausų tarnybos (taip, taip, kadaise buvo tokia - ji atsitiktiniais numeriais skambindavo miestiečiams ir teiraudavosi jų nuomonės vienu ar kitu klausimu) apklausti klaipėdiečiai. Iš 438 žmonių prieš statybą buvo 432, už - 6.
"Kaip ir rezultatai, akivaizdūs ir argumentai. Klaipėdiečiai, kurie prieštarauja įmonės statybai, yra tvirtai įsitikinę, kad Lietuvos pajūris turi būti poilsio zona. Ir tiktai.
Taip pat aiškūs ir įmonės statybos šalininkų argumentai: savarankiška valstybė neįmanoma be savarankiškos ekonomikos. Be energetikos normalios ekonomikos, žinia, nebus. Vienas įmonės statybos šalininkas šią istoriją pavadino "žaliųjų sabotažu". Ir tiktai.
"Štai toks pasirinkimas. Toks nuomonių santykis. Toks gyvenimas", - rezultatus apibendrino VE apklausų tarnybos vadovė Virginija Miltenytė.
"Zaprybtechcentr"...
O gyvenimas buvo toks, kad tais laikais Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, veikė dar nemažai sovietinių įstaigų, užsiiminėjusių velniai žino kuo. Pavadinimai buvo nekalti, tačiau tikėtina, kad tai buvo tik priedangos KGB žvalgybininkų veiklai.
Nuo Nepriklausomybės paskelbimo jau buvo praėję kone pusantrų metų, bet Klaipėdoje, nepaisydamos Valstybinių įmonių įstatymo, dar nebuvo persiregistravusios štai tokios įdomios "buvusios sąjunginio pavaldumo nesavarankiškos struktūros":
Tiltų statybos būrys Nr. 24; Sąjunginio ekonomikos ir projektavimo miško celiuliozės, popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės mokslinio tyrimo instituto Klaipėdos skyrius; Pabaltijo montavimo valdybos Klaipėdos aikštelė; Sąjunginio mokslinio tyrimo instituto "Polinom" Klaipėdos skyrius; Baltijos baseino Jūrų kelių valdybos Klaipėdos kanalas; konstravimo biuro "Vostok" skyrius Nr. 58; Ekonomikos ir kompleksinių ryšių problemų mokslinio tyrimo instituto kompleksinis mokslinio tyrimo 42 skyrius "Ekos"; šaldymo įrenginių ir automatizacijos sistemų ir priemonių skyrius; MGS "Zaprybtechcentr" Klaipėdos filialas; Leningrado paleidimo derinimo valdybos derinimo grupė Nr. 4; Nižnij Novgorodo specializuotos derinimo valdybos "Sojuzlesmontaž" Klaipėdos skyrius; Avarinių gelbėjimo, laivų pakėlimo, povandeninių techninių darbų Klaipėdos grupė; sąjunginio susivienijimo "Sojuzvneštrans" Klaipėdos kontora...
Kur ir kodėl?
Šiam kartui keiksmažodžių užteks. Pasidairykime po tuometę kriminalinių įvykių suvestinę. O joje - štai tokios istorijos.
"Šaulių g. 28 rastas I. Šešukovo (g. 1942 m.) lavonas. Velionis dirbo režisieriumi "Lenfilmo" kino studijoje. Būdamas neblaivus iškrito iš 4-ojo "Pamario" viešbučio aukšto."
"Gautas "Baltijos" žvejų kolūkio kapitono V. Larino pranešimas, jog 1991 09 29, esant 22 jūrmylėms nuo kranto, iš laivo "12/98" dingo jūreivis M. Ramazanovas (g. 1971 m.)."
"Iš pensininko K. Vyšniausko pavogė 50 tuščių butelių. Nuostolis - 50 rublių. Absurdas, ir tiek. Bet 50 rb - vis dėlto pinigai. Arba, į lietuvių kalbą išvertus, 2 buteliai "šnapso".
"Pilietis V. Kiričenka be leidimo pardavė savo draugo (kuris tuo metu buvo jūroje) automobilį "Audi 80".
Ir pabaigai - du klausimai: "Kur?" ir "Kodėl?"
"Klaipėdos aukštesniosios medicinos mokyklos moksleiviai niekaip negali išsiaiškinti, kas buvo labdaros siuntose, gautose prieš tai iš Vokietijos, o dabar iš Švedijos, ir kur jos dingo."
"Šokoladu glaistyti sūreliai, pagaminti Klaipėdos pieno kombinato, Kauno komerciniuose kioskuose kainuoja 3,5 rb. Klaipėdoje šokoladinių sūrelių nė su žiburiu nerasi. Kodėl?"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą