O kaip jums atrodo, kas buvo 1991-aisiais? Taip, atspėjote - panaši reforma, "pradžiuginusi" spaudą bei visą verslo pasaulį 25 procentų akcizo mokesčiu. Šį mokestį tuometinė trečioji Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama Gedimino Vagnoriaus, pavadino bendruoju pridėtiniu mokesčiu.
"Plėšė žmones ir plėš"
Kita vertus, gal ir nėra svarbu, kas buvo prie ministrų kabineto vairo. Jau tada "Vakarų ekspresas", protesto vardan vieną numerį išleidęs vos 4 puslapių vietoje aštuonių, be jokių straipsnių, konstatavo: "Nieko nepadarysi, visos vyriausybės, kad ir kokia būtų visuomenė, plėšė žmones ir plėš."
Visa šalies spauda į tokį valdančiųjų žingsnį sureagavo žaibiškai - vieną dieną visiškai tušti, tik su pareiškimu Vyriausybei, išėjo penki įtakingiausi Lietuvos laikraščiai, turintys didžiausius tiražus - "Lietuvos rytas", "Respublika", "Tiesa", "Vakarinės naujienos" ir "Valstiečių laikraštis".
"Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad Lietuvos valdžia neatsisako ketinimų ekonominėmis priemonėmis pasmaugti jai neįtinkančią nepriklausomą spaudą. Vyriausybė "apdėjo" bendru pridėtiniu mokesčiu ne tik kiekvieną išleistą laikraščio numerį, bet ir leidybai perkamą popierių, spaustuvinius dažus, taip pat laikraštyje spausdinamas Jūsų, gerbiamieji skaitytojai, reklamas, skelbimus ir netgi užuojautas.
Todėl laisvoji spauda nebeturi pasirinkimo: arba laikraščiams tenka bankrutuoti, arba padidinti numerio kainą, ir tuo būdu Vyriausybė dar kartą apiplėšia laikraštininkus ir Jus, mūsų skaitytojai, pasiglemždama dalį Jūsų sumokėtos už laikraštį sumos", - akcizo pasekmes populiariai paaiškino VE redakcija.
Ji, beje, pasielgė sąžiningai - už "liesąjį" "protesto" laikraštuką iš pirkėjų prašė ne 45 kapeikų, kaip įprasta, o tik 25.
Vilniuje netgi buvo išrinktas respublikinis spaudos streiko komitetas, ir "Vakarų ekspresas" skaitytojus pakvietė į sostinę, kur šalia Sporto rūmų rengta grandiozinė roko akcija spaudos laisvei paremti. Renginyje, sąlyginai pavadintame "Rokas prieš diktatūrą", koncertavo ne tik "Katedra", "Bix", "Šiaurės kryptis", "Sekmadienis", Vytauto Kernagio Dainos teatras ir kitos grupės, bet ir svečiai iš Estijos bei Latvijos. Štai kaip tada žmonėms rūpėjo spaudos ir žodžio laisvė!
Verslas - įtūžęs
25 akcizo procentais piktinosi ne tik žiniasklaida. Pareigą kreiptis į miestiečius pajuto ir Klaipėdos verslininkų sąjunga.
"Finansų ministrė ponia Elvyra Kunevičienė pasistengė, kad dar labiau patuštėtų mūsų visų piniginės. <...> Šio bendro pridėtinio mokesčio mokėtojas yra pirkėjas. O pirkėjai esame mes visi, Lietuvos piliečiai. <...>
Dėl didelių mokesčių mums tampa nenaudinga užsiimti verslu. Mes mokame nemažus pelno mokesčius (juridiniai asmenys - 29 procentus, o fizinių asmenų mokestis - 24 proc.). Nepamirškite, kad mums tenka mokėti net 30 procentų socialinio draudimo mokestį. O dabar prisidėjo dar vienas - bendras pridėtinis mokestis, taip vadinamas akcizas, kuris visas eis į valstybės biudžetą.
Ar tokiu būdu, apiplėšiant žmones, reikia didinti valstybės biudžetą? Argi šituo keliu reikia eiti į laisvąją rinką? Argi taip pakelsime Lietuvos ekonomiką ir žmonių gerovę? Manome, kad tai - klaidingas kelias. Sakoma: "Turtingas pilietis - turtinga valstybė." Kaži ar bus turtingas Lietuvos žmogus, jei taip kils kainos", - nuomonę apie ketvirtadaliu pakilusias kainas išreiškė uostamiesčio verslininkai.
Ir, lyg to dar būtų maža, VE priminė, kad "nuo vakar dienos vaistinėse visi medikamentai pabrango 20 procentų".
Agrofirmos morkos už dyką
Verslumas toks dalykas - ar jis yra, ar jo nėra. Štai Tauralaukio valstybinės agrofirmos vadovai, panašu, jo neturėjo nė lašo. Už miesto esančiuose 70 hektarų laukuose buvo nuimtas morkų derlius, bet, panašu, nuimtas labai atsainiai - net ir praėjus 2-3 savaitėms, laukuose buvo pilna žmonių, kurie, važiuodami pro šalį, prisirinkdavo tiek morkų, kiek norėdavo. Kiti rinkdavo maišais ir veždavo pardavinėti į turgų.
Šias morkas žmonės rinko nemokamai. Ir, atrodo, legaliai, mat Tauralaukio "agroverslininkai" tikino, kad derlius nuimtas. "Juk vis tiek prapuls, be to, planas jau įvykdytas", - VE žurnalistams paaiškino firmos direktoriaus pavaduotoja R. Žadeikienė.
Štai taip - planas įvykdytas, ir kam sukti galvą, kur dėti likusias morkas... Įdomiausia tai, jog, Klaipėdos vaisių ir daržovių prekybos susivienijimo duomenimis, miestas neretai pritrūkdavo morkų (jų klaipėdiečiams per metus reikėdavo 800 tonų), tad šios būdavo perkamos... iš Latvijos.
Maža to - paaiškėjo, jog nuėmusi derlių Tauralaukio valstybinė agrofirma laukuose pamiršo konteinerius su 80 tonų morkų. Jos sušalo.
Štai jums ir verslumas.
Pasaka apie žvejybos laivyną
"Seniai seniai, net prieš 25 metus, Lietuva turėjo didelį žvejybos laivyną. Bet, kadangi Lietuva buvo valstiečių kraštas, jūra valstybei nerūpėjo. Todėl visas šlovingas mūsų šalies laivynas tiesiog išgaravo", - taip pasakas savo vaikams ir anūkams prieš miegą gali drąsiai pradėti klaipėdietės.
1991-aisiais to niekas įsivaizduoti net negalėjo. Tralerio "Onuškis" kapitonas Žydrūnas Naujokas, vienas garsiausių to metų Lietuvos jūrų vilkų, interviu VE teigė: "Žvejybinis laivynas Lietuvai reikalingas ir būtinas. Jis duos pelną, nes visose pasaulio valstybėse laivynas yra rentabilus ir valstybės juos šefuoja ir remia. Gal bus tokių, kurie tvirtins, kad žuvies pas mus trūksta, greit ją pirksime kitur. Bet juk mes beveik visą brangiąją žuvį, kalmarus parduodame už dolerius, pelnai - milijoniniai. Iš kur kitur Lietuva gaus pelno? Juk mūsų grūdų niekas nepirks."
Taip kalbėjo žmogus, kuris pirmasis žvejybos laive iškėlė nepriklausomos Lietuvos vėliavą ir su ja nuplaukė per Atlanto vandenyną į Buenos Aires.
Bet Lietuvos žvejybos laivyno tai neišgelbėjo. Šioje srityje, panašu, įvyko kažkoks nesusipratimas, sutriko laiko bei erdvės kontinuumas, ir šio laivyno istorija nuėjo ne tradicine spirale, o tiesiąja. Visomis to žodžio prasmėmis...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą