Taigi, jau kelintą dieną Klaipėda kartu su visa Lietuva gyveno totalaus pabrangimo nuotaikomis.
Viskas (na, beveik viskas pabrango) net ketvirtadaliu - Vyriausybei įvedus 25 procentų dydžio bendrąjį pridėtinį mokestį. Maistas - taip pat.
"Nuo šiol akcizo mokestis taikomas maisto produktams, kurių kainas nustato patys gamintojai: alus, konditerijos gaminiai, ledai, pienas, varškė, vaikiški sūreliai ir kt. Tai yra pirkėjams šie produktai kainuos 25 proc. daugiau. Maisto produktams, kurių kainas reguliuoja Vyriausybė, akcizo mokestis netaikomas.
Ar bereikia priminti, kad "nepabrango" tik atlyginimai. Visi bandė verstis kaip kas gali. Štai "šeštadienį Klaipėdos centrinėje turgavietėje vienas vaikinas siūlė pirkti 200 rublių vertės banknotą už... 250 rublių". O Klaipėdos jūrų laivyno ligoninėje, chirurgijos skyriuje, ligoniai valgė savo šaukštais ir šakutėmis, nes "ligoninės inventorių kažkas sugebėjo išvogti."
Vilčių teikė tik tokia nedidelė žinutė: "Šiandien Lietuvos Aukščiausioje Taryboje turėtų būti svarstomas klausimas dėl Vyriausybės nutarimo "Dėl pridėtinės vertės mokesčio (akcizo)" panaikinimo.
Rūpesčių būta ir kitokių. Štai tuometinės valstybinės įmonės "Šilumos tinklai" ("Klaipėdos energijos" pirmtakės) direktorius Vytautas Petrulis miesto šildymo situaciją pavadino grėsminga.
"Neaišku, iš kur, kiek ir už kiek "Šilumos tinklai" gaus kuro. Yra pažadėtas nedidelis mazuto kiekis valstybiniam rezervui, tačiau už vieną toną reikės mokėti beveik dešimteriopai daugiau: vietoje 84 rb - 550 rb. Jau dabar gyvenamąjį plotą šildom dešimčia laipsnių mažiau."
Bet gyvenimas ėjo į priekį, ir kai kuriems žmonėms rūpėjo ne tie nelemti "plius 25 procentai" ar centralizuotas šildymas, o asmeninės nuoskaudos. Pavyzdžiui, miesto Tarybos deputatas Aleksas Pašilis pasiskundė VE, kad su juo ir jo šeima bando susidoroti kitas deputatas Dionyzas Varkalis. Esą ne pirmą kartą. Ir atnešė į redakciją 1971 metų protokolą.
Jame teigiama, kad LTSR liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus valdybos posėdyje pasiūlyta iš draugijos narių išbraukti A. Pašilio tėvus Birutę ir Alfonsą Pašilius. Priežastis tokia - jie "neteisinga linkme ir neteisingų pažiūrų auklėjo savo vaikus, dėl ko jų sūnus yra baustas už antitarybinę veiklą, o duktė už panašius veiksmus pašalinta iš mokyklos."
Valdyba pritarė tokiam siūlymui. Tik kuo čia dėtas D. Varkalis? Anot A. Pašilio, jis irgi dalyvavo tame posėdyje...
Apskritai 1991-ųjų pabaiga pasižymėjo reikšmingais įvykiais miesto gyvenime. Pavyzdžiui, pakeisti kai kurių gatvių pavadinimai: J. Belinskio gatvei grąžintas Sodų pavadinimas, J. Gagarino gatvė tapo Ramiąja, 16-osios divizijos gatvė - Kretingos gatve, o aikštė prie Teatro (ir prie amžiną atilsį "Regatos" restorano) - Karlskronos aikšte.
Be to, miesto Valdyba suteikė keletą leidimų statyboms. Tarp jų - leidimas UAB "Davi" žemės sklype Vingio gatvėje, prie prekybos centro "Bandužiai", statyti komercinį centrą su visuomeninio maitinimo dalimi, bendrovei "Auto" išduotas leidimas prie Jūrininkų prospekto ir Vingio gatvės sankryžos statyti kažkokį mistinį "visuomeninį aptarnavimo centrą", o R. Bilotienės įmonei - leidimas statyti visuomeninio maitinimo pastatą Debreceno g. 3.
Pirmieji du, atrodo, taip ir neišdygo, o štai reto baisumo 1 000 kv. metrų ploto pastate Debreceno gatvėje dar prieš kurį laiką veikė Informacijos ir paramos gausiai šeimai centras. Bet jis dėl to tikrai nekaltas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą