"Vakarų ekspresas". 1992 03 28

O ir kam? Kiekviena tokia istorija - atskiro žmogaus rūpestis. Tačiau žurnalistai jas pasakoja ne iš noro užpildyti laikraščio puslapius. Jos pasakojamos tam, kad kiti mokytųsi ir kad tokių istorijų būtų mažiau. Bet jos vis kartojasi...

Taigi, Klaipėdos policija sulaikė tris vyrus, iš Prekybos uostui priklausančio sunkvežimio krovusius varį. Kilo įtarimas, kad šis metalas - vogtas, o pagal to meto įstatymus valstybinio turto grobstymas stambiu mastu buvo sunkus nusikaltimas. Todėl sulaikytieji atsidūrė areštinėje. Tarp jų - ir pilietis T.

Žmogus buvo nuvežtas į Šilutės policijos komisariatą ir ten esančiame rūsyje trim parom uždarytas į drėgną, šaltą kamerą. T. sirgo chroniška šlapimtakių liga, tad pabuvus tokiose sąlygose jam prasidėjo baisūs skausmai, padidėjo limfmazgiai, ištino sprandas.

Apie tai sužinojusi T. žmona kreipėsi pagalbos į žurnalistus, nes policija su ja bendrauti vyro sveikatos klausimu atsisakė.

"Nesvarbu, ar pilietis T. vagis, ar ne, bet, kaip ir kiekvienas žmogus, jis turi teisę bent jau į savo sveikatos apsaugą", - pareiškė žurnalistai, nuvykę į Šilutę. O ten paaiškėjo, kad skausmais besiskundusiam sulaikytajam policija iškvietė... venerologą. Tas nieko įtartino neaptiko, todėl T. gydyti patikėjo areštinės felčerei.

"Tą dieną, kai lankėmės daboklėje, T. etapu buvo išvežtas į Šiaulius. Kai tardytojas nuspręs, jis vėl etapu grįš į Klaipėdą. Ir visa tai daroma su nesveiku žmogumi. Net jei jis tikrai būtų nusikaltėlis, tai būtų akivaizdus žmogaus sveikatos nepaisymas. Juolab kad gali atsitikti taip, kad teks piliečio T. atsiprašyti. O kas jam grąžins sveikatą?" - pastebėjo VE.

Tardytojas, tiriantis T. bylą, sutiko, kad Klaipėdos, kaip, beje, ir visų kitų Lietuvos miestų daboklių kameros žmonių laikymui netinkamos.

"Deja, jis niekuo padėti negalįs. Už užstatą piliečio T. kol kas nepaleis. Kodėl? Tardymo paslaptis", - paaiškino žurnalistai.

Ir padarė labai logišką išvadą: "Aišku tik viena, kad jokie geri dėdulės neatvažiuos ir nepastatys mums padorios daboklės, nepasirūpins, kad būtų paisoma bent elementarios moralės ir žmogaus teisių. Teks sukti galvą patiems. O kol kas neduok Dieve ten papulti..."

Moralė ir žmogaus teisės tais laikais rūpėjo tik naivuoliams. Į moralę ir žmogaus teises tais laikais dėmesio nekreipė net... Birštono džiazo festivalio organizatoriai.

"Ne paslaptis, kad Birštono festivalyje lietuviai muzikantai honoraro niekada negaudavo. Būdavo laikai, kai mes naktį trenkdavomės perpildytu autobusu į Kauną, o rytą vėl, traiškydamiesi neaiškiame transporte, stengdavomės nukakti į koncertą Birštone. Prieš keletą metų teko nakvoti irkluotojų bazėje, kur buvome suguldyti beveik 20 žmonių.

Žinot, man jau 41 metai, o aš vis dar negaliu pasijusti žmogumi, atvykęs koncertuoti į savo Respublikos festivalį. Ypač diskomfortas jaučiamas grįžus iš eilinio koncerto ar festivalio užsienyje, kur ne tik už koncertą, bet ir "džemą" mokamas honoraras", - laikraščiui skundėsi Saulius Šiaučiulis, Klaipėdos konservatorijos estradinės muzikos katedros docentas.

Tačiau pabaikime šią niūrią apžvalgą linksmesne nata. Dar, neduokdie, sužvėrėję valstiečiai (čia šį žodį reikia naudoti be kabučių) Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas tai įvertins kaip neigiamą informaciją, paskaičiuos, kad ji užima daugiau nei 50 proc. laikraščio ploto ir "Vakarų ekspresą" uždarys.

Taigi, "populiariausios lietuviškos muzikinės studijos" M-1 laidos "Lietuviški decibelai" paskutinės 1992-ųjų kovo savaitės dešimtukas:

1. Dancebergis "Tautiečiai".

2. Saulė "Kelionė į niekur".

3. "Bix" "Kas iš to".

4. "Svastikos sukitės greitai" "Mano katė mėgsta šaudyt (remix)".

5. Faustas Latėnas ir Povilas Meškėla "Dar ne vakaras".

6. Nona "Aš esu".

7. "Foje" "Baltame name (remix)".

8. "Bix" "Sex Revolution".

9. "Kontrabanda" "Šeštos palatos bliuzas".

10. "Svastikos sukitės greitai" "Mokykla".