Bet kas jų klaus, jei jaunas kraujas verda ir taip norisi duoti priešui į snukį arba bestelti jam peiliu į pilvą. Būtent taip vieną naktį ir padarė dvi tarpusavyje susipliekusios jaunuolių kompanijos. Tiesa, viskas prasidėjo dar tolokai nuo ligoninės - prie "Žemaitijos" kino teatro, tuometinės policijos nuovados pašonėje.
"Iš pradžių kumščiais, vėliau sušmėžavo peiliai, pakvipo ašarinėmis dujomis. <...> Netrukus triukšmo kamuolys pajudėjo Raudonojo Kryžiaus ligoninės link: vieni besigindami tempė peiliu sužeistą draugą, kiti velėjo besitraukiančius.
Po keliolikos minučių triukšmo lavina pasiekė ligoninę. Iš pradžių vidun pateko trys užpultieji ir sužeistasis bei (savo nelaimei) vienas iš užpuolikų. Sanitarės spėjo užšauti duris.
Kol gydytojai skubiai ruošė Robertą Grikšą (gim. 1972 m., perdurta kairė krūtinės ląsta, pažeisti plaučiai, perdurtas kairysis žastas ir dešinė šlaunis) operacijai, priimamajame ir šalia ligoninės vyko dvi identiškos egzekucijos. Viduje du "nukentėjusieji" kojomis metodiškai karšė kailį vienam užpuolikui, o lauke užpuoliko sėbrai keliese audė nespėjusį įsprukti.
02 neatsakė. Prasidėjo ligoninės šturmas. Girti įtūžėliai puolė gelbėti "nuskriaustųjų" taršomą draugą. Nuo kojų smūgių dužo durų stiklai, ir sanitarėms nieko kito neliko kaip tik atverti duris. Įsiveržė į vidų. Paklaikusiom akim ieškojo priešininkų, laimė, nemušė žmonių, vilkinčių baltais chalatais. Visi įkaušę, tad kliuvo ir saviems, ir svetimiems. Kai prisistatė <...> policininkai, pagrindinių veikėjų jau ir pėdos buvo ataušusios..." - nakties įvykius perpasakojo VE.
Dieną vienas iš įtariamųjų užpuolikų buvo rastas kitos - Miesto - ligoninės Neurochirurgijos skyriuje sumuštu veidu, supjaustyta plaštaka ir koja. Jis aiškino buvęs užpultas - esą nepažįstamieji prisikabino paprašę cigarečių. Tą patį aiškino ir R. Grikšas su draugais.
Taigi, pavasaris į 1992-ųjų Klaipėdą atėjo aistringai, visa jėga. Su meile jį pasitiko ir Šiluminių tinklų darbuotojai, taip pat aistringai iškirtę medžius prie 24-osios vidurinės mokyklos, kuri mokinius pasitiko skelbimu apie švenčiamą Žemės dieną.
"Lyg dangus prakiuro toje vietoje", - mąstė V. Krėvės kūrinyje skerdžius Lapinas, pamatęs nukirstą šimtametę liepą. Prie mūsų mokyklos taip pat prakiuro dangus. Kas jį beužlopys?" - klausė laišką VE redakcijai atsiuntusi Eugenija Armonaitė ir kiti 24-osios vidurinės mokytojai.
O tuo metu privatizuojamų miesto pastatų aukcione kaukšėjo viskam abejingi plaktukai, pasauliui skelbdami apie naujuosius Klaipėdos turtuolius, supratusius investicijų į nekilnojamąjį turtą naudą.
"Trys fizinių asmenų grupės susirungė dėl buvusios masonų ložės vilos Giruliuose, Šlaito g. 4 (žiūr. nuotr.). Spėjama, kad apie XIX amžiaus vidurį šią vilą pasistatė Klaipėdos burmistras pirklys Vilhelmas Mutrėjus. 1916 metais čia vasarojo Vokietijos princas su šeima ir palyda. Vila su mūrine terasa stovi ant aukšto jūros kranto. Yra buvusio parko ir medžių alėjos liekanos. Tiesa, šiuo metu pastatas gerokai sutrešęs. Aukcione jį už 150 000 rublių nupirko Loretos Gončiarovos grupė (183 žmonės)", - pranešė laikraštis.
Nežinia, iš kur jis traukė informaciją apie vilos istoriją ir kažkokį Mutrėjų. Apie pastatą Šlaito g. 4 Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių puslapyje rašoma štai kas: "Vila 15813 (buvęs kodas S432), miesto istorinė dalis. Pastatytas 1902 m. Pastatas sudegęs. Buvo medinis, asimetrinis, netaisyklingos H formos namas pastatytas ant šlaito viršaus."
Na, bet grįžkime į aukcioną.
"Buvo parduotas kitas avarinis pastatas Naujojoje Uosto g. 8. Pradinė pardavimo kaina gana aukšta - 108 000 rublių. Nors varžėsi keturios fizinių asmenų grupės, bet naujasis savininkas pastatą įsigijo pigiai - tik už 152 000 rublių. Nupirko Vytauto Rickaus grupė (89 žmonės).
16 val. varžytasi dėl vertingiausio šeštadienio aukcionų objekto. Sprendėsi lombardo Turgaus g. 11A likimas. Prieš aukcioną užsiregistravo aštuonios fizinių asmenų grupės. Nupirko Kęstučio Žadeikio grupė (joje 300 žmonių), paklojusi lygiai keturis milijonus rublių", - informavo VE.
Beje, ar žinote, kad pirmasis mėlynasis autobusas Klaipėdos gatvėse atsirado lygiai prieš 25 metus? Tai buvo tais laikais nematyta neregėta švediška "Scania". Tarybiniuose "ikarusuose" gimusiems ir užaugusiems miesto autobusų parko vairuotojams jis... nepatiko.
"Dėl tų dvejų durų "Scania" daug ilgiau nei "Ikarus" stovi stotelėse. Priešingai nei "ikarusuose", švediškame autobuse vairuotojo vieta nėra atitverta, tad ir košia skersvėjai. Mėlynąjį "Scania" Klaipėdoje paliko kaip našlaitį: be jokios dokumentacijos, techninio aptarnavimo priemonių. Išėjo taip, kad autobuso žibintai degė visą dieną ir naktį, ir niekas visą parą nesugebėjo jų išjungti... "Scania", vairuotojų kalba, yra "ant oro pagalvių", tad norint remontuoti tokį autobusą reikia specialių pakeltuvų, kurių, žinoma, mes neturime."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą