Gegužę ši šventė vyko ir 1992-aisiais. Tuometinis Klaipėdos savivaldybės Sporto skyrius surengė tokią Olimpinę dieną, kurią net dabar, praėjus 25 metams ir visam gyvenimui sparčiai pažengus į priekį, vargu ar pavyktų pakartoti.
Kur ten pakartosi, jei tuomet mieste veikė ne vienas, o trys baseinai - "Dinamo", "Neptūnas" bei "Gintaras", ir į visus juos miestiečiai paplaukioti buvo pakviesti nemokamai.
Nemokamai visi norintieji galėjo pasimėgauti ir pirties procedūromis "Žalgirio" stadione, tiesa, prieš tai sudalyvavę "Sveikatingumo bėgime". Taip pat be jokio užmokesčio pas save miestiečius įsileido teniso kortai Skulptūrų parke, už pasijodinėjimą grynaveisliais žirgais tuometinėje jojimo sporto bazėje, veikusioje Kretingos gatvėje (valstybinės įmonės "Dekoratyviniai augalai" teritorijoje), irgi niekas neėmė pinigų. Jau nekalbant apie įvairiausias varžybas - stalo teniso, krepšinio, futbolo, šachmatų, dviračių (legendiniais "Ereliukais" ir "Kregždutėmis").
O gal šiemet, minint tokio renginio 25-ąsias metines, klaipėdiečius pas save pasikvies ir devynių kailių (ką ten devynių - nė vieno) nenulups baseinas, pirtys, ledo ar teniso arenos, įvairūs sporto klubai?
Gerai, pasvajojome, ir užteks. Nors svajoti, sakoma, nedraudžiama. Daug svajojo ir klaipėdietis Leonidas Donskis - visų pirma, apie taikų sugyvenimą vienas šalia kito, apie gyvenimą be pykčio. Jį, kartu su kitu Klaipėdos švietėju Artašesu Gazarianu grįžusį iš Lenkijoje vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos "Rytų ir Vidurio Europos šalių regioninės politikos dilemos pereinamuoju laikotarpiu", ir pakalbino "Vakarų ekspresas".
Skaitant tuomet L. Donskio, konferencijoje perskaičiusio pranešimą "Lietuvos dilema: vystymasis ir nacionalinis identitetas", išsakytas mintis labai įdomu palyginti, kaip viskas pasikeitė per ketvirtį amžiaus. O gal atvirkščiai - nepasikeitė niekas?
"Kalbėjau ir apie mūsų integraciją į Europą. Kai kurie ekonomistai teigia, kad laisvoji rinka mus atves į Europą. Apsikrausime bananais, bet dėl to dar netapsim Europa. Vadinasi, kalba eina apie sąmonės, kultūros ir idėjų sferą. Ir integracija į Europą, tikrasis regioninis vystymasis, tikra decentralizacija, mano nuomone, yra vis dėlto kultūrinis fenomenas <...>" - sakė filosofas.
Leonidas sulaukė laikų, kuomet Lietuva pateko į Europą. Na, bent politiškai. Tačiau pabandykite atsakyti į klausimą: ar vis dėlto mes jau tapome Europa? Ar mūsų kultūra ir idėjos - europietiškos? Ar mūsų sąmonė - jau europietiška?
O gal vis dėlto nepasikeitė niekas, ir Lietuvos visuomenė liko tokia, kokią ją 1992-aisiais matė L. Donskis: "Joje jau nesijaučia bendras prasmės, vienybės pojūtis, būdingas pilietinei visuomenei. Priešingai, tokioje situacijoje jaučiama tik nuolatinė įtampa, anot filosofo Tomo Hobso, visų karas prieš visus"?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą