Laikraščio pašnekovas - Klaipėdoje dislokuotos Rusijos Baltijos laivyno kranto kariuomenės trečiosios divizijos štabo viršininkas pulkininkas Vladimiras Kerskis - nė negalvojo klaipėdiečiams kelti problemų.
"Kiekviena valstybė turi teisę organizuoti referendumus. Mano nuomone, tai - Lietuvos vidaus reikalas", - pareiškė jis.
Apskritai V. Kerskis buvo pelnęs tuometinių Klaipėdos vadovų pagarbą. Visai neseniai Vytautas Čepas, miesto Tarybos pirmininkas tais 1992-aisiais, prisiminė: "Ir rusų kariuomenėje buvo vienas padorus žmogus, tikras inteligentas - tai štabo viršininkas pulkininkas Kerskis. Jis mums susitikus pasakė: "Vytai Jonovičiau, tu nebijok, aš, kaip štabo viršininkas, kareivių prieš civilius nesiųsiu..."
Tokį patį įspūdį pulkininkas, senos garbingos rusų karininkų giminės palikuonis, sudarė ir VE reporteriams.
"Skaitytojams tikriausiai bus įdomu sužinoti, kad ponas Kerskis kilęs iš dvarininkų. Jo prosenelė - iš gan garsios Rusijoje Gončiarovų giminės, senelis baigęs Sankt Peterburgo jūrų kadetų korpusą. Tėvas - taip pat pulkininkas, tarnauja Chabarovske. Tad šeimoje - senos karininkiškos tradicijos, Rusijos karininko garbė - šventas reikalas", - rašė žurnalistai.
Aišku, šiais laikais toks teigiamas įspūdis gali būti priimtinas ne visiems. O jei dar sužinai, kad jau vėliau, būdamas 22-osios atskirosios ypatingos paskirties brigados vadu, 1998-2000 metais V. Kerskis kariavo Čečėnijoje...
Kita vertus, prieš 25-erius metus Lietuvai jis neslėpė simpatijų.
"Aš pasilikčiau Klaipėdoje, bet su žmona negavome Lietuvos pilietybės. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, pilietybė suteikiama gyvenusiems Lietuvoje iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo mėnesį, o aš su šeima atvykau praėjus keliems mėnesiams po Kovo 11-osios akto. Atvirai sakant, daugiau šiuo klausimu ir nesidomėjau. Bet jei karininkams, atvykusiems į tarnybą Lietuvoje po Nepriklausomybės paskelbimo, būtų leista pasilikti, ko gero, likčiau. Kuo užsiimčiau? Visą gyvenimą dirbu organizacinį darbą, manau, rasčiau vietą ir civiliniame gyvenime", - tvirtino jis.
Ir, beje: V. Kerskis taip niekada ir nepakilo iki generolo laipsnio. Maža to - 2000-aisiais buvo atleistas iš kariuomenės be jokių iškilmių ir apdovanojimų, pasak interneto šaltinių, "už nemokėjimą meluoti."
Vertinti jums.
Na, o tuo metu Klaipėdoje po trumpo priverstinio poilsio (valstybinio turto indeksacijos) vėl smagiai kaukšėjo aukcionų vedėjo plaktukas - vienas kioskas, dvi taros supirktuvės ir keturi miesto knygynai gavo naujus savininkus. Pacituokime VE:
"10 val. varžytasi dėl stiklo taros supirktuvės Nr. 20 (Girulių pakrantė). Pradinė pardavimo kaina 1 000 rublių. Jėgas išbandė 5 dalyviai. Nupirko Vilius Kaušys, paklojęs 109 000 rublių.
11 val. išvaržyta stiklo taros supirktuvė Nr. 25 (Melnragė 1). Pradinė pardavimo kaina 1 000 rublių. Rungėsi šeši dalyviai. Nugalėjo Romualdas Gaučys (2 asmenų grupė), pasiūlęs 123 000 rublių.
12 val. Karštas aukcionas. Septynios fizinių asmenų grupės pretendavo į kioską Nr. 88 (Bandužių prekybos centras). Pradinė pardavimo kaina 100 000 rublių. Už 200 000 rublių nupirko Gedimino Aiduko grupė. Šis kioskas išvaržomas antrą sykį, nes prieš porą trejetą mėnesių ta pati Aiduko grupė jau buvo aukcione pasiūliusi už šį objektą 700 000 rublių. Deja, tąsyk pinigų sumokėti neužteko. Antras bandymas?
13 val. išvaržytas Klaipėdos 1-asis knygynas (Žvejų g. 9). Pradinė pardavimo kaina 66 600 rublių. Knygyno savininkais panoro tapti 13 fizinių asmenų grupių. Aukcioną laimėjo Stasio Šniukštos grupė (252 žmonės), paklojusi 10 mln. 400 000 rublių.
14 val. kautasi dėl Klaipėdos 4-ojo knygyno (Herkaus Manto g. 6). Pradinė pardavimo kaina 239 500 rublių. Varžėsi 12 fizinių asmenų grupių. Laimėjo investicinė akcinė bendrovė "Invalda", o sumokėjo 10 mln. 500 000 rublių.
15 val. parduotas Klaipėdos 7-asis knygynas (Taikos pr. 81a). Pradinė pardavimo kaina 312 700 rublių. Rungėsi 8 fizinių asmenų grupės. Nupirko Juozo Petrošiaus grupė (102 asmenys). Paklojo 6 mln. 1 000 rublių.
16 val. varžytasi dėl Klaipėdos 8-ojo knygyno (Sukilėlių g. 8/10). Pradinė pardavimo kaina 214 700 rublių. Savininkais panoro tapti 13 fizinių asmenų grupių. Nežinia, ar šio knygyno pardavėjos gražiausios Lietuvoje, ar vieta strateginė, bet šiame aukcione gimė Lietuvos rekordas. Knygynas nupirktas už 13 mln. 625 000 rublių. Savininku tapo investicinė akcinė bendrovė "Invalda".
Jei turite laiko ir "Google Maps" po ranka, susiveskite tuos adresus. Įdomu bus pažiūrėti, kuo virto garsieji Klaipėdos knygynai...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą