Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas labai nerimavo dėl to, ar ateis balsuoti jaunimas.
"Man regis, kad europietiškos mąstysenos piliečiams privalu pasisakyti svarbiais visai šaliai klausimais. Juo labiau dabar, valstybės atkūrimo etape. Ypač tai piliečių daliai, nuo kurios priklauso Respublikos ateitis. Nors, tiesą pasakius, galima suprasti ir jaunimo abejingumą. Rietenos parlamente, kova dėl valdžios atbaidė jaunus žmones", - pastebėjo jis.
Jis neslėpė esantis nusiteikęs prieš "bet kokias panacėjas", tačiau pripažino, kad pasisakyti už svetimos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos yra būtina.
"Pavyzdžiui, buvo ir yra tvirtinama, kad štai atgausime Nepriklausomybę - gerai gyvensime, išrinksime prezidentą - gyvensime dar geriau, išeis kariuomenė - kraštas sužydės. Bet tai yra nesąmonė. Galime išvesti visą kariuomenę, galime išsirinkti 5 prezidentus, kasmet skelbti Nepriklausomybę, bet jeigu nedirbsime, jokios panacėjos neišgelbės.
Tačiau politiniam stabilumui armijos išvedimas yra svarbus dalykas. Milžiniški miškų plotai, didžiuliai kariniai aerodromai, iš kurių masiškai išvežama kontrabanda, grobstomas Lietuvos turtas. O koks gyvenamasis fondas, užimtas kariškių? Tai vien praktiniai apčiuopiami nuostoliai. O kur dar perspektyviniai?
Kodėl užsienio verslininkai vengia čia investuoti savo kapitalą? Todėl, kad visoje Lietuvoje yra svetimos valstybės kariuomenė, už kurios veiksmus Lietuva garantuoti negali. Vadinasi, įmanomas karinis pučas, valdžios pasikeitimas. Mes tuo netikime, ir tai, mūsų supratimu, negali įvykti. Bet pamėgink tai išaiškinti užsienio verslininkui, kuris savo pinigus čia investuos tik tada, kada bus garantuotas stabilumas. Dėl to mūsų ekonomika ir trypčioja vietoje", - motyvus, kodėl reikėtų dalyvauti referendume, aiškino V. Čepas.
Skeveldra tautybės nesirenka
Prieš referendumą buvo abejonių dėl to, kad jo rezultatams koją gali pakišti ne lietuvių tautybės žmonės, įsitikinę, kad sovietų kariuomenė Lietuvoje yra savotiškas jų saugumo garantas. V. Čepas su tuo nesutiko.
"Tai alogiška. Imkime kad ir tą sprogimą kariniame dalinyje. Visai mažai trūko, kad ir visa ta miesto dalis būtų išlėkusi į orą. Argi skeveldra renkasi, kuris rusas, kuris lietuvis. Tankų vikšrai aukų pagal tautybę taip pat neskirsto. Koks čia saugumo garantas?
Antra vertus, kokio saugumo reikia? Kaip sakoma, kvailių turi kiekviena tauta, į juos mažiausiai reikėtų kreipti dėmesį. Svarbiausia, ar nelietuviai turi bent kokių priekaištų miesto valdžiai - kad mes lietuviams darėme kokias nors išimtis ar ką nors skriaudėme. Tokių priekaištų nėra ir nebus. Reikia paties mažiausio - gerbti Lietuvos Vyriausybės įstatymus ir jų laikytis. Beje, lygiai taip pat, kaip ir tam pačiam lietuviui. Jų tikrasis garantas - kaip tik kariuomenės išvedimas.
Mes visi sėdime ant parako statinės. Destrukcija pačios armijos viduje pasiekė viršūnę. Ji sunkiai kontroliuojama. Aš nekaltinu kariškių, nes ir jie, ir kareivėliai gyvena "lagamininėmis" nuotaikomis. Tad, balsuodami sekmadienį, prisidėkime ir mes, kad tie lagaminai, o kartu ir kareivėliai kuo greičiau pasiektų namus", - ragino miesto Tarybos pirmininkas.
Rezultatai nudžiugino
Ir jis neliko nuviltas. Iš 135 144 klaipėdiečių, turėjusių balsavimo teisę, referendumo biuletenius pasiėmė 98 265 rinkėjai (72,71 proc.). Balsavimo urnose rasta 98 080 biuletenių (99,81 proc.). Iš visų balsavusių 86 062 (87,75 proc.) atsakė "taip" kuo greitesniam Rusijos kariuomenės išvedimui, 10 054 (10,25 proc.) balsavo prieš.
O visoje Lietuvoje referendume dalyvavo 1 931 278 gyventojai, 90,67 proc. atėjusių balsuoti teigiamai atsakė į referendumo nuostatą, 7,25 proc. jai nepritarė. Džiugu.
Tų pačių 1992-ųjų rugsėjo 8 dieną Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas. Deja, prireikė dar metų, kol paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį savo šalies kryptimi. Tai įvyko 1993-iųjų rugpjūčio 31 dieną 23.46 val. Tiesa, net ir tada dar nebuvo pabaiga - tik lapkričio 26-ąją buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai.
Prieš pradedant kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios Rusijos divizijos - apie 34,6 tūkst. karių, 1 000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1 901 šarvuotis.
Tikėkimės, nieko panašaus savo žemėje nebematysime.
Betoninė reklama
O štai pamatėme šį tą naujo. Tualetus miesto centre. Na, iš pradžių vieną - šiomis dienomis uostamiesčio širdyje, Liepų ir Herkaus Manto gatvės sankryžoje, išdygo naujas modernus tualetas. Iš vienos pusės jis primena reklaminę koloną, o kitoje yra durelės su raidėmis WC. Viduje - beveik visiška automatika: tualetas pats plauna klozetą ir grindis, viską dezinfekuoja. Žmogui belieka pasirūpinti savo švara.
O kuo čia dėti 1992-ieji? Ogi būtent tada ir būtent toje pačioje vietoje miestiečius nustebino tokios pačios formos statinys. Tik jis neturėjo nei durelių, nei klozeto viduje. Tai buvo betoninis reklamos stulpas. Toks pat baisus, kaip ir trokštama išvesti Rusijos armija.
Tiesa, valdininkams taip neatrodė. Jie šį stulpą ir jo 24 "brolius", pastatytus kitose miesto vietose, labai gyrė. Kur čia negirsi, jei juos projektavo miesto Valdybos (taip tuomet vadinosi Savivaldybė) Urbanistikos ir architektūros skyriaus viršininko Almanto Mureikos vadovaujama "gamybinė grupė".
Jooo... Labai daug fantazijos ir darbo reikėjo įdėti projektuojant tokį architektūrinio brutalizmo pavyzdį. Ypač žinant tai, kad stulpas buvo padarytas iš melioracijos vamzdžio...
"Vilniuje, Kaune tokie stulpai daromi iš šulinio rentinių, mūsiškiai vientisi, gražiau atrodo. <...> bus įleisti į gruntą, tad miesto architektūrinio veido jie nedarkys", - pareiškė Komunalinio ūkio skyriaus viršininkas Rimas Jovaišas, pridėjęs, kad "estetiniam stulpų vaizdui nekenks kaprizingi pajūrio orai".
Nieko sau estetika... Tualetai šiais laikais geriau atrodo nei profesionalaus architekto Almanto "suvadovauti" melioracijos vamzdžiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą