Mes - ne žurnalas "Žmonės", todėl pradėkime nuo sporto. Į Barseloną susiruošė dviratininkas Saulius Šarkauskas, kūjo metikas Benjaminas Viluckis ir akademinio irklavimo atstovai Ričardas Bukys bei Zigmas Gudauskas su treneriu Liudu Mileška.
"Palinkėjo laimės visas mūsų kaimas"
"Miesto vadovai palinkėjo olimpiečiams pasirodyti truputį geriau negu jie gali, tada medaliai savaime ateis", - pranešė VE, priminęs, kad pagrindiniai klaipėdiečių sportininkų startai numatyti rugpjūčio 1-2 dienomis, kai Klaipėda švęs savo 740 metų jubiliejų. "Gal olimpiečiams ta diena taps dviguba švente?" - vylėsi laikraštis.
Vis dėlto sporte tokie burtai neveikia, greičiau tai būna paprasčiausias sutapimas. Pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo su savo trispalve olimpinėse žaidynėse dalyvavusi Lietuva iškovojo du medalius - aukso (disko metikas Romas Ubartas) ir bronzos (vyrų krepšinio rinktinė).
Kaip sekėsi minėtiems klaipėdiečiams? S. Šarkauskas plento lenktynėse atvažiavo 23-ias (iš 84 finišavusių, dar 70 net nepasiekė finišo). R. Bukys su Z. Gudausku tiek atkrentamajame, tiek paguodos plaukime finišavo ketvirti, C finale - penkti. Galutinė vieta - 17-a. B. Viluckis kvalifikacijoje užėmė 20-ą vietą ir į finalą nepateko.
15 karališkų minučių
Pirmam kartui neblogai. Dabar grįžkime prie Švedijos karaliaus. O buvo taip. Meras Benediktas Petrauskas ir miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas svečiavosi Karlskronoje, kur vyko tarptautinės burlaivių regatos "Cutty Sark" renginys. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvų, būtent to vizito metu buvo paklotos pirmosios plytelės Klaipėdos kelyje į didžiųjų burlaivių regatos uosto titulą.
"Buvo tartasi ir dėl Klaipėdos galimybės priimti regatą. Tam šiais metais reiktų nuvykti į Londoną ir pateikti paraišką, į uostamiestį atvyktų komisija, kuri įvertintų mūsų galimybes. Jei jų išvados bus teigiamos, po 3-4 metų ir Klaipėdoje bus organizuotas vienas šios prestižinės regatos etapų. Bet tai - ateitis..." - daugtaškį padėjo VE žurnalistai.
Ateities dar reikėjo palaukti. Bet mes juk apie Švedijos karalių, ar ne? Taigi, prieš specialius Kapitonų pietus Karlskronos jūrininkų rūmuose visi išėjo pasivaikščioti į rūmų skverą.
"Staiga prie mūsų pirmininko ir mero priėjo kažkoks žmogus ir pakalbino angliškai. Po kurio laiko paaiškėjo, kad tai - pats Švedijos karalius Karlas Gustavas, su kuriuo mūsiškiai kalbėjo 15 minučių", - raportavo laikraštis.
"Cutty Sark": viskis ir regata
Paaiškėjo, kad spalį Karlas XVI Gustavas planuoja lankytis Vilniuje, todėl V. Čepas su B. Petrausku jį pakvietė atvykti ir į Klaipėdą. Atsisveikindamas karalius klaipėdiečiams palinkėjo sėkmės ir savo autografu papuošė jiems padovanotus Karlskronos albumus.
Kadangi iki "Google" paieškos sistemos įkūrimo tuomet dar buvo likę padoriai laiko, VE nusprendė apie Karlą XVI Gustavą (pilnas vardas Carl Gustaf Folke Hubertus) savo skaitytojams papasakoti plačiau:
"Sostą jis paveldėjo iš savo senelio, kuriam dar bevaldant numirė Karlo Gustavo tėvas. Šitaip sostas iškart atiteko anūkui. Karalius vedęs vokietę vertėją, tuo sumenkinęs savo šeimos kilmę (ką daro meilė!). Turi 2 dukteris ir sūnų.
Pietų metu, kurie truko 3 valandas, karalius nešnekėjo, o tik priiminėjo sveikinimus ir tostus. V. Čepas pietų metu susipažino su vienos Londono viskio firmos prezidentu J. R. Rudd. Su juo tartasi dėl Klaipėdos galimybės priimti "Cutty Sark" regatą."
Štai tau ir Čepas... Pietūs, viskis... Įdomu, ar buvęs miesto Tarybos pirmininkas išsaugojo to J. R. Ruddo vizitinę kortelę? Labai tikėtina, kad tai būta dar 1698 metais Londone įkurtos "Berry Bros. &Rudd" kompanijos, kurios užsakymu 1923-iųjų kovą ir buvo sukurtas garsusis škotiškas "Cutty Sark" viskis, vadovo. Viskas lyg ir sutampa.
Gal ir nesvarbu. Dabar bent aišku, ant kokios bangos tos regatos atplaukė į Klaipėdą. O dar vėliau mūsų mieste pasirodė ir Karlas Gustavas XVI su žmona Silvija, ta pačia "vokiete vertėja" Silvija Renate Somerlat (Silvia Renate Sommerlath). Bet apie tai smulkiau sužinosite 2040-aisiais, kai VE apžvelgs 25 metų senumo numerius.
"Ar mieste čia aš stoviu?"
Įdomu, o kaip po ketvirčio amžiaus atrodys Klaipėda? Nors gal ir ne visi pripažins, ji keičiasi. Nesmarkiai, bet keičiasi. Štai kaip 1992-ųjų liepą Žardininkų rajoną matė po jį pasivaikščioję žurnalistai:
"Keli žingsniai kiemais, ir prieš akis - tikriausias kaimo peizažas: šešios karvės gromuliuoja žolės likučius, retkarčiais sumūkdamos (laikas melžti!), tyvuliuoja švendrais apaugusi pelkė, pilnutėlė visokių gyvių: ančių, kirų, albatrosų, net gulbių pora su gulbiukais plaukioja. Kairėje miškeliai juoduoja.
Tiesa, pilna ir šlamšto: iš vandens kyšo baldų dalys, čiužiniai, kaliošai, vežimėliai, kiauri puodai. Krantas nusėtas polietileno ir skudurų draiskanomis. Skardusis varlių meilės metas seniai praėjęs, dabar ore skamba cypsėjimas, gagenimas, kryksėjimas ir uodų zirzimas. Visa tai harmoningai susilieja su įvairaus plauko šunų amsėjimu (anapus pelkės - šunų dresavimo aikštelė). Imi abejoti - ar mieste čia aš stoviu, ar kaime, o gal sapnuoju.
Toliau, iki pat Smiltelės gatvės, statyboms atkakliai priešinasi daržai. Gyvulėliams taip pat nė motais, kad ganosi jie gatvių ir prospekto sankryžoje. Gailiomis akimis jie stebi, kaip šiukšlėmis užverčiami ganyklų plotai, iškertami medžiai. Nėra į ką nugarą pakasyti.
O aš ieškau, kur prisėsti. Buvo prie pelkės nauji suoleliai - lentos tokios storos, dviejų metrų ilgio. Buvo... Tai gal jau eikime namo."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą