Būdavo metų, kai joje būdavo per daug raudonų vėliavų, būdavo metų, kai joje būdavo per daug alkoholio. Ir būdavo metų, kai joje būdavo per daug nuobodulio.
Kaip buvo 1992-aisiais, vargu ar kas prisimena. Aišku tiek, kad tais metais švęstas ir 740-asis Klaipėdos gimtadienis, tad teoriškai renginių turėjo būti daugiau. Tiesa, dūdų vakaro organizatoriai susidūrė su problema - paaiškėjo, jog Lietuvoje nebėra saviveiklinių dūdų orkestrų.
Vis dėlto ne pagrindinė miesto šventė dominavo laikraštyje. Ir ne tai, kad iki 120 rublių pabrango automobilio perkėlimas per marias keltu. Ir ne tai, kad šlovingasis laivynas "Jūra" toliau nesustabdomai grimzdo į dugną. Ne tai, kad jūra į dugną gramzdino II Melnragės gelbėjimo stotį. Ne tai, kad Vyriausybė niekaip negalėjo apsispręsti, kur statyti naują naftos eksporto įmonę - Melnragėje, Karklėje ar Būtingėje. Ir ne tai, kad geležinkelininkai uždarė avarinės būklės tiltą per geležinkelį tarp Kretingos ir Šaulių gatvių.
Sprendžiant iš to, kad publikacijai VE redakcijos vadovai pasirinko antrą, kitaip sakant, "karštų" naujienų puslapį, svarbiausia tų dienų aktualija buvo padėtis Meksikoje dėl serialo "Ir turtuoliai verkia..."
Leiskite publikaciją, beje, net ne originalią, o perspausdintą iš 1989-1994 metais Lietuvos AIDS profilaktikos centro leisto mėnesinio laikraštis "AIDS kronika" (kuris, nagrinėjo "AIDS, narkomanijos, prostitucijos, homoseksualumo, abortų, venerinių ligų ir jų profilaktikos klausimus"), pacituoti visą:
"Mexico '92 - prestižinis abiejų Amerikos žemynų TV festivalis, kuriame savo vietą randa ne tik amerikietiškoji televizijos pramonė, bet ir Lotynų Amerikos meistrai. Kasmet festivalyje būna nemažai sensacijų, o šiemet didžiausią šurmulį sukėlė televizijos serialo "Ir turtuoliai verkia..." kūrėjai.
Kelios dienos prieš festivalį Meksikos televizija parodė eilinę seriją, kuri išmušė iš vėžių visą Meksiką.
Kaip mūsų žiūrovai žino, Luisas Albertas dažnokai apsilankydavo "įtartinos reputacijos vietose", liaudiškai tariant - viešnamiuose. Kalėjime patikrinus Luiso Alberto sveikatą paaiškėjo, kad jis užsikrėtęs ŽIV. Neguodžia ir Marianos tyrimo rezultatas.
Po šios serijos Meksikos sostinėje prasidėjo neįtikėtini dalykai. Iš ryto į darbą neižvažiavo nė vienas autobusas, parduotuvės neprekiavo, nedirbo fabrikai - streikas buvo tikrai įspūdingas. Apie vidurdienį įsisiautėjusi minia užblokavo įėjimą į Meksikos televizijos pastatą, reikalavo susitikimo su filmo kūrėjais.
Čia pat buvo renkami parašai dėl šios filmo serijos pripažinimo negaliojančia. Jau surinkti 65 023 parašai. Jeigu iniciatyvinė grupė surinks 150 tūkst. parašų, Meksikos parlamentas turės paskelbti referendumą šiuo klausimu. Entuziastai surentė palapinių miestelį, atsirado ir badautojų namelis.
Vakare iš miesto centro link namo, kuriame gyvena filmo prodiuseris Valentinas Pimšteinas (maždaug 15 km), pajudėjo daugiatūkstantinė minia. Atėję prie namų, demonstrantai pareikalavo pasiaiškinimo.
Perbalęs iš išgąsčio Pimšteinas pabėgo specialiai Meksikos policijos atsiųstu malūnsparniu. Tačiau karabinieriai taip pat nepaleido prodiuserio. Jis turėjo pasižadėti, kad kitoje serijoje don Albertas paskirs visas savo santaupas vaistams nuo AIDS atrasti, ir jie bus atrasti.
Kai vakare apie tai buvo pranešta per žinių laidas, aistros atlėgo, tačiau parašų rinkimo akcija tęsiama."
Štai kur tikra naujiena! Ir ar svarbu, kad joje - milijonas faktinių klaidų? Pavyzdžiui, kad ir tokia - "Ir turtuoliai verkia..." ("Los ricos también lloran") Meksikos eteryje debiutavo 1979 metais, ir visos 248 serijos buvo parodytos iki 1980-ųjų, kai apie ŽIV virusą žinojo tik nedidelė grupelė mokslininkų, jį atradusi tais pačiais metais (tik 1981 m. JAV pripažino AIDS liga). Ir kuo čia dėti 1992-ieji?
Žmonių idiotizmas beribis. Pradedant panašių serialų žiūrėjimu ir baigiant tikėjimu, kas apie juos rašoma. Tik kartais tikrai gėda, kad tame idiotizmo palaikymo procese dalyvauja žiniasklaida. Deja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą