Klaipėdos rajono skauduliai kandidatų į merus akimis

Pokalbiui buvo pakviesti visi 9 kandidatai į Klaipėdos rajono merus. Iš jų atvyko tik penki: Audronė Balnionienė (Liberalų sąjūdis), Sigitas Karbauskas (visuomeninis rinkimų komitetas "Kuriam kartu"), Ligita Liutikienė (Lietuvos socialdemokratų partija), Vaclovas Macijauskas (visuomeninis rinkimų komitetas "Bendrai geriau") ir Rasa Petrauskienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai).

Dėl užimtumo neatvyko Vaclovas Dačkauskas (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), Bronius Markauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir Raimondas Simonavičius (visuomeninis rinkimų komitetas "Klaipėdos rajono žemaičiai"). Artūras Žičkus (Lietuvos centro partija) dalyvauti atsisakė.

Žurnalistai kandidatams parengė 6 klausimus, susijusius su svarbiausiomis Klaipėdos rajono problemomis. Kandidatai su klausimais iš anksto supažindinti nebuvo, prieš prasidedant debatams kiekvienas kandidatas išsitraukė klausimo numerį. Kandidatai pasisakė abėcėlės tvarka pagal pirmąją pavardės raidę. Išklausę jiems tekusį klausimą, politikai atsakymui turėjo lygiai 3 minutes. Atsakę į klausimą, jie turėjo dar 2 minutes pasisakyti norima tema.

Žemiau pateikiame kandidatų atsakymus į jiems tekusius klausimus.

Audronė Balnionienė

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono santykis. Kaip rasti kompromisą tarp Klaipėdos rajono interesų ir Klaipėdos miesto noro įrengti rajone miestui reikalingus objektus, pavyzdžiui, kapines, krematoriumą, prisijungti kai kurias gyvenvietes?

Santykis yra gana sudėtingas, sakyčiau, sudėtingas labiau dėl šiandien vis dar esančio valdžių nesusikalbėjimo. Žmogus, kur jis begyventų, ar Klaipėdos mieste, ar Klaipėdoje rajone, ar kitoje savivaldybėje, jis turi tų pačių poreikių - vesti vaiką į darželį, turėti netoli darbą, sutvarkytą infrastruktūrą ir panašius dalykus.

Kalbant apie kapines, krematoriumą ir kitus objektus, kurie yra reikalingi ne tik Klaipėdos miestui, bet ir rajonui, jau anksčiau buvau minėjusi, kad kapinės yra tokia vieta, kur tikrai nėra deklaruotos gyvenamosios vietos ir mes neturėtume suasmeninti šių dalykų. Bet šiandien yra tokia bėda, kad vadovybė tarpusavyje nesugeba susitarti dėl bendrų sprendimų. Kitaip tariant, jeigu šiandien Klaipėdos miesto valdžia savarankiškai darosi galimybių studijas, prieš tai neinformavusi Klaipėdos rajono valdžios, tai yra šiek tiek politiškai nekorektiški žingsniai. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo šių dalykų ir tada, jau sudėliojus galimybių studijas, atliepus bendruomenės poreikius, spręsti šiuos klausimus, nes jie yra sudėtingi ne vien Klaipėdos miestui ir rajonui.

Kalbant apie teritorijų prisijungimą, pirmiausiai reikėtų valstybinių lygmeniu inicijuoti tokių apklausų pokyčius. Šiuo atveju iš 800 Slengių gyventojų apklausoje dalyvavo 200. Iš esmės tokios apklausos turėtų turėti juridinę galią, kai dalyvauja mažiausiai pusė toje teritorijoje gyvenančių žmonių. Tačiau tai jau ne savivaldos kompetencija. Dėl to, kad paminėjote "nori prisijungti" ar "prijungti". Iš esmės tai nebuvo nė vienos savivaldybės valdžios atstovų garsiai išsakytos nuomonės. Tai buvo gyventojų išsakytos nuomonės. Aišku, jos turi norų ir pageidavimų paketą, yra svajonės ir tikimybės. Slengių gyventojų nedidelei daliai, kaip rodo apklausa, atrodo, kad jeigu jie taps Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyventojais, ten atsiras kažkokie ypatingi pokyčiai. Šioje vietoje aš tikrai siūlyčiau pirmiausia tai Savivaldybei, kuri nori prisijungti, garsiai įvardyti konkrečius darbus, kurie matomi miesto strateginiame plane ir finansinėse eilutėse, kokius pokyčius jie iš tikrųjų padarytų tos teritorijos gyventojams. Kalbėti teoriškai yra viena.

Sigitas Karbauskas

Rajone planuojama nepigi infrastruktūra - baseinas, ledo arena, sporto centras. Kodėl šie objektai įvardijami prioritetiniais, kai dalis rajono gyventojų akcentuoja, kad reikėtų spręsti kitas socialines ir švietimo problemas?

Pritariu, kad šiandien baseinas, ledo arena, sporto salė yra nebe prabanga, o kasdienybė. Dirbu beveik 4 metus administracijos direktoriumi, gana normaliai suprantu tą finansavimo modelį. Tokie stambūs objektai nėra pakeliami Savivaldybės biudžetui, nes iš jo galime finansuoti tik einamus reikalus - remontus, atlyginimus, šiokią tokią infrastruktūros plėtrą. O didieji objektai - jiems ruošiamės prieš 2-3 metus. Taip pat ir Slengių daugiafunkciam centrui, kuris labai reikalingas. Matau vienintelę išeitį - privati ir viešoji partnerystė. Daugiafunkcis sporto centras, o po to ir Slengių daugiafunkcis centras yra šiandien tokioje stadijoje, kad per 180 dienų turime pradėti derybas su privatininku. Taryba yra jau pritarusi daugiafunkciam sporto centrui. Savivaldybei tai atsieitų apie milijoną eurų, gal šiek tiek daugiau - parodys sutartis su privatininku. Tai tikrai pakeliama suma Savivaldybei, kadangi tai visuomenės reikalas. Yra užduotis suformuoti ir infrastruktūrą, gyvenamąją aplinką.

Kalbant apie Slengius - esame paskutinėje žemės pirkimo stadijoje, ruošiame investicinį projektą privačiai-viešajai partnerystei. Privatininkas pastatys 250 vietų darželį plius 450 vietų mokyklą. Savivaldybė išsipirktų tas vadinamąsias darbines valandas nuo 7 ryto iki 6 vakaro. O po 6 vakaro ir savaitgaliais būtų komercinis laikas, kad slengiškiai ten galėtų užsiiminėti. Privatininko fantazijai galėtų nebūti ribų, ką ten veikti vakare, aišku, be alkoholio. Kuris privatininkas pasiūlys geresnes sąlygas, tas ir laimės, pasirašys sutartį. Tačiau ne tik sporto centras ir daugiafunkcis centras, taip pat ir keliai, mokykla, žvyrkelių asfaltavimas galėtų būti viešoji ir privačioji partnerystė.

Ligita Liutikienė

3 pagrindinės Klaipėdos rajono, išskyrus Gargždus, problemos ir galimi jų sprendimo būdai.

Tiesą sakant, tos problemos yra labai panašios tiek Gargždų mieste, tiek visame rajone. Šiandien populiariausiu klausimu išlieka kelių būklė. Klaipėdos rajono gyventojų skaičius kasmet auga ir žmonės nori gyventi ne ateityje gerai, o nori gyventi šiandien. Jie nori šalia patogios, geros, kokybiškos infrastruktūros, darželių, mokyklų, viso socialinio paketo.

Ne ką mažiau aktualus klausimas yra švietimas. Žmonės išvyksta į darbus, jų vaikai dažnai mokyklas ir darželius lanko ne toje gyvenvietėje, o yra vežami į miestą, į Klaipėdą. Turime nemažą skaičių ir lankančių mokyklas, ikimokyklines įstaigas Klaipėdos mieste, taip pat ir privačius darželius, kuriuos mes finansuojame iš mūsų Savivaldybės biudžeto. Manau, kad visą šitą paslagų paketą turime spręsti efektyviai, sudarydami sąlygas dirbti, gyventi, kurti, auginti vaikus rajone.

Dar viena iš svarbiausių problemų išlieka medicininės paslaugos. Šiandien niekam ne paslaptis, kad Gargždų ligoninė yra patekusi į juodąjį sąrašą, planuojama ją uždaryti, restruktūrizuoti. Mūsų tikslas būtų išsaugoti medicinines paslaugas, kad gyventojams būtų prieinamos regioniniu lygiu, čia ir dabar, kad nereikėtų paslaugų važiuoti į Klaipėdą, Šilutę ar Kauną.

Dar būtų galima išskirti pramogų klausimą. Manau, rajono gyventojai nusipelnė turėti savo baseiną, daugiafunkcį sporto centrą. Žmonės nebenori važiuoti į Šilalę, Kretingą. Manau, kad kino teatro rekonstravimas parodė šitų paslaugų aktualumą. Kino teatras puikiai išsilaiko, atvažiuoja į jį ir iš aplinkinių rajonų. Žmonės nori ne tik dirbti, bet ir kokybiškai pramogauti ir ilsėtis.

Dar viena labai rimta problema yra automobilių parkavimas prie daugiabučių. Tai gal net reikėtų paminėti pirmu, prioritetiniu klausimu. Žmonės dirba Klaipėdoje, grįžta namo vėliau iš darbo ir daugelis susiduria su problema, kad jau nebeturi vietos, kur statyti automobilį.

Vaclovas Macijauskas

Kokius būdus matytumėte pritraukti daugiau investicijų į Klaipėdos rajoną?

Pagrindinis mūsų uždavinys - teisingas biudžeto paskirstymas ir jo didinimas. Didinimo klausimas yra gana daugialypis. Mūsų rajonas gyventojų atžvilgiu plečiasi, jų daugėja, o kiekvienas gyventojas per metus duoda po 500 eurų mokesčių. Vadinasi, rajono lėšas didintų gyventojų skaičius. Padidėjus gyventojų skaičiui, galima kalbėti apie verslo plėtrą. Jai turi būti sudarytos sąlygos. Pirma - teritorijos, kurių reikia turėti. Antra - darbo jėga. Reikia pritraukti gyventojų. Tam būtina sudaryti galimybes gyvenamiesiems namams statyti.

Toliau reikia pritraukti investicijų į verslo infrastruktūrą. Turi būti nutiesti keliai. Verslui planuojamos teritorijos turi būti prieinamos.

Šiandien turime tris arterijas - automagistralę, geležinkelį Gargždai-Rimkai ir kelią nuo Dovilų iki Kiškėnų. Šiose teritorijose Savivaldybė turėtų daugiau dėmesio skirti verslo plėtrai ir šiek tiek mažinti gyvenamųjų namų statybą. Reikia suprasti, kad pramonė, sandėliavimas ir bet kuri verslo šaka daro įtaką gyvenamajai aplinkai. Vadinasi, tokios teritorijos turėtų būti planuojamos atokiau nuo gyvenviečių, o šios toliau nuo pramonės zonų. Taip viską susidėliojus verslui turėtų atsirasti žalia gatvė.

Žinoma, reikalingi tam tikri Savivaldybės sprendimai, kad kam nors sugalvojus statyti gamyklą, sandėlius ar kokią nors logistikos bazę nereikėtų vaikščioti 2-3 metus ieškant galimybės gauti leidimą. Verslas dažniausiai pasitraukia, kai neranda pritarimo.

Visi tie dalykai turėtų leisti mūsų Savivaldybei pritraukti investicijų. Turime elgtis taip, kad mūsų miestas ir rajonas būtų žinomi ir Lietuvoje, ir Europos lygmeniu, tada turėsime ir pas mus ateinančiųjų.

Rasa Petrauskienė

Seniūnijos ir sodininkų bendrijos. Kaip galima padidinti jų savarankiškumą ir sykiu labiau įtraukti į savivaldos procesus?

Per šią kadenciją seniūnų buvo klausiama, ar jie nori būti savarankiški. Atsakymas "Nenorime būti savarankiški", galima sakyti, yra gėdingas. Kas nenori būti laisvas, kas nenori būti savarankiškas? Kai gyventojai klausia seniūnų, ar jie gali padaryti ką nors, pavyzdžiui, išasfaltuoti keliuką, atsakymas būna tradiciškas - nėra finansų. Kai jų klausiama, ar nori būti savarankiški, jie sako, kad ne.

Vienas iš svarbesnių klausimų turėtų būti seniūnų savarankiškumas. Jie turi būti renkami tam tikroms kadencijoms, įgyti gyventojų pasitikėjimą. Dabar susidaro įspūdis - paskyrė mane seniūnu ir aš gyvenu.

Sodininkų bendrijų klausimas toks pat kaip bendruomenių. Labai gerai esu susipažinusi su bendruomenėmis, nes jau devinti metai pati esu bendruomenės pirmininkė, nuo pat jos įkūrimo pradžios. Sodininkų bendrija savo aktyvumu bendraudama su valdžia turėtų išsireikalauti to, ko jai labiausiai reikia.

Kita vertus, valdžia turėtų įsiklausyti į sodininkų lūkesčius lygiai taip pat, kaip į kiekvieno kito gyventojo, nesvarbu, kad ir kur jis gyventų, ar Gargžduose, ar rajone, ar kokiame nors kaime. Visų pirma turi būti bendradarbiavimas su sodininkais ir jie turi būti vertinami kaip kiekvienas rajonui svarbus gyventojas, kad vėliau neatsitiktų taip, kaip atsitiko su Slengiais - į juos nekreipta dėmesio, todėl jie nori skirtis.