80-metį švenčiantis Saulius Vilkas: "Galva dar šviesi - dirba lyg kompiuteris"

80-metį švenčiantis Saulius Vilkas: "Galva dar šviesi - dirba lyg kompiuteris"

"Buvo laikai, kai į varžybas vykdavome krovininės mašinos būdoje. Tiesiog būdavo trimis eilėmis sustatyti suolai, atsisėsdavome ir važiuodavome. Kuris pavargdavo, galėdavo kampe pamiegoti ant šieno. Dabar gal skamba keistai, bet buvo tokie laikai", - pasakojo prieš kelias dienas 80-ąjį gimtadienį paminėjęs buvęs Klaipėdos "Neptūno" komandos žaidėjas, treneris ir direktorius, vienas iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL) kūrėjų klaipėdietis Saulius Vilkas.

Jubiliatas gražios gimtadienio sukakties proga sulaukė ir Klaipėdos valdžios dėmesio - Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis įteikė Klaipėdos miesto medalį už nuopelnus sportui, o Klaipėdos krepšinio federacijos (KKF) prezidentas Algirdas Vaicekauskas jam ant kaklo užkabino aukščiausią KKF ordiną už nuopelnus Klaipėdos krepšiniui.

Sveikins Arvydas Sabonis

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės narys S. Vilkas kaskart per jubiliejų sulaukia ir Lietuvos krepšinio korifėjaus Arvydo Sabonio dėmesio. Ne išimtis ir šie metai - artimiausiu metu, kai tik A. Sabonis pasveiks po stuburo operacijos, ketina iškilmingai pagerbti S. Vilką.

"Kalbėjau su Arvydu Saboniu, jis norėjo atvažiuoti jus pasveikinti, bet, kaip žinia, guli ligoninėje. Mes su LKF nariais jus pasveikinsime ataskaitinės konferencijos metu. Įteiksime didelius apdovanojimus", - antradienį per Klaipėdos sportininkų namuose S. Vilko jubiliejaus iškilmes kalbėjo LKF Vykdomojo komiteto narys, Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas Rimantas Cibauskas.

S. Vilkas - išties iškili ir puikiai krepšinio pasaulyje žinoma asmenybė. Jis 2000 m. buvo apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) sidabro medaliu "Už nuopelnus Lietuvos sportui", 2010 metais - Sporto garbės komandoro ženklu, 2009 metais - LKL medaliu "Už nuopelnus LKL krepšiniui".

Žaidė basomis kojomis

Jums sukako 80 metų, ar jaučiate laiko lėkimą? - "Savaitės ekspresas" pasiteiravo S. Vilko.

Turėjau šiokių tokių sveikatos negalavimų, tačiau lyg ir viskas susitvarkė. Jaučiuosi gerai, galva dar šviesi - dirba lyg kompiuteris. Atmintimi tikrai nesiskundžiu. Pavyzdžiui, mintinai žinau apie 30 žmonių, su kuriais dažnai bendrauju, mobiliųjų telefonų numerius. Kartais kojas paskausta, tačiau tokiame amžiuje tai yra normalu. Visa tai - nuo krepšinio, anksčiau treniruodavomės net basomis arba su "Inkaro" bateliais, kurie nebuvo pritaikyti tokiems krūviams. Kai aš pasikalbu su gydytojais, jie sako: "Viskas yra gerai. Būtų nenormalu, jei tokiame amžiuje nieko neskaudėtų."

Kokia pastaruoju metu Jūsų dienotvarkė?

Vasaromis-rudens pradžioje daugybę metų organizuodavau įvairias krepšinio stovyklas, būdavo pats darbymetis, tačiau šiemet dėl koronaviruso į Lietuvą negali atvykti užsieniečiai. Tiesiog jiems tektų dvi savaites karantinuotis, tad stovyklų šiemet nebus. Šiemet nebeorganizuosiu ir Vlado Garasto taurės krepšinio turnyro. Viską teks atidėti kitiems metams.

Kadangi turiu daug laisvo laiko, stengiuosi gyventi aktyvų gyvenimą - dažnai važiuoju į Girulius. Ne, nemanykit, kad guliu pajūrio pakrantėje ant smėlio. Į Girulius važiuoju pasivaikščioti miško takeliais. Kadangi man yra pakeisti abu klubo sąnariai, gauti didelio krūvio negaliu. Tiesiog mėgaujuosi gamta, pasivaikštau ir tiek.

Į rinktinę - 16 metų

Jūs krepšiniui paaukojote didžiąją savo gyvenimo dalį - pats Klaipėdos "Neptūne" žaidėte 1965-1972 metais, vėliau, 1975-1986 metais, dirbote "Neptūno" komandos vyr. treneriu, o 1990-2006 metais - klubo direktoriumi. Papasakokite apie ankstesnius laikus.

Tikrai paaukota daug laiko Klaipėdos komandai.

Anksčiau gi nebuvo taip, kad žaidėjai ar krepšinio treneriai uždirbdavo milžiniškas sumas, atstovavom savo miestui daugiau iš idėjos, sportinio principo, dėl garbės.

Apskritai kalbant apie įskiepytą meilę sportui, žaidžiau ir futbolą, bandžiau pasinerti į lengvąją atletiką - bėgau ilgus nuotolius, išbandžiau ir irklavimo sportą, tačiau galiausiai jau anapilin iškeliavęs Vladas Knašius mane pasikvietė į krepšinio treniruotes. Taip ir užsikabinau. Vykdavome į čempionatus, vėliau tekdavo ir pavadovauti komandai.

Įdomu tai, kad būdamas vos 16 metų žaidėte Klaipėdos vyrų krepšinio rinktinėje su Kazachijos rinktine. Kokie atsiminimai iš tų laikų?

Aš tuomet tarp vyrų jaučiausi lyg vaikas. Buvau pats jauniausias. Dabar iš tų laikų žaidėjų kažin, ar bėra gyvų. Buvau SSRS "Darbo rezervų" sporto draugijos rinktinės žaidėjas ir kapitonas (1956-1958 m.). Tarnaudamas kariuomenėje (1962-1965 m.) žaidžiau Lvovo, Kijevo ASK komandose.

Kai aš pats žaidžiau krepšinį, buvome tapę "Žalgirio" draugijos čempionais ir vicečempionais. Kai jau treniravau "Neptūno" komandą, 1982 metais, tapome SSRS profesinių sąjungų klubų krepšinio varžybų laimėtojais. Tada tai buvo skambi pergalė.

Man geriausia gimtadienio dovana - tikrai ne materialinė. Norėčiau, kad dar kurį laiką nereikėtų skųstis sveikata, viskas gerai sektųsi šeimos nariams. Svarbu, kad šeimoje būtų darnūs ir tvirti santykiai, jaustume širdies ramybę.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder