Ar jaučiamės saugūs dėl savo duomenų?
Ar jaučiamės saugūs dėl savo duomenų?

Neseniai bendrovę "CityBee" "išgarsino" skandalas, kai buvo pavogti klientų duomenys. Kad ir kaip būtų, žmones tai privertė susimąstyti apie savo duomenų saugumą. Klausėme klaipėdiečių, ką jie mano apie visa tai, ar nerimauja, kaip saugo savo duomenis.

Sandra SIRUTIENĖ, KMTC profesijos mokytoja

Nemanau, kad pas mus vyksta kas nors tokio, ko pasaulyje nėra. Jeigu net labai didelės tarptautinės kompanijos JAV ir kitose pasaulio šalyse susiduria su tokiais išpuoliais, tai ta mažytė įmonė, iš kurios pasisavino 100 tūkst. duomenų, yra tik labai nedidelė dalelė. Girdėjau, jau ir kazino klientų duomenis pasisavino. Tai nėra tik šiandienos problema, tai vyks ir ateityje. Kartais mes to net nesužinome, būna užglaistoma. Šį kartą, matyt, buvo priežastis, kad paviešino. Gal tai padaryta net reklamos tikslais - dabar "CityBee" visi žinos (juokiasi).

Neišsigandau dėl galimo duomenų paviešinimo. Manau, turime tam tikrų galimybių užkirsti kelią tolesniems įvykiams. Nėra taip paprasta mano vardu paimti paskolą ar pasinaudoti mano banko sąskaita.

Patys turime saugoti savo duomenis, ne tik tikėtis, kad už mus kažkas tai padarys. Pavyzdžiui, mano feisbuko paskyra pranešė, kad esu užblokuota, esą jungiuosi prie jos iš tam tikros šalies. Žinau, kad nesu toje šalyje, todėl sustabdžiau, pasikeičiau slaptažodį. Naudojuosi internetine bankininkyste su "Smart-ID" programėle. Dabar manęs papildomai pradėjo klausti, ar tikrai noriu tą operaciją atlikti. Vadinasi, yra tam tikrų saugiklių.

Algirdas GRUBLYS, buvęs miesto Tarybos narys

Profesionalus programišius gali įsiskverbti į bet kurią sistemą. Tą, ką vienas žmogus kuria, kitas visada gali sugadinti. Bankas vis rašo, kad reikia būti atsargiems. Kai perskaitai tokius įspėjimus, pagalvoji: nė velnio, turbūt nesame tokie saugūs.

Norom nenorom atiduodame savo duomenis vienai ar kitai įstaigai, tai neišvengiama. Reikia vairuotojo pažymėjimo - turi pateikti duomenis, dar ko nors - vėl juos pateik. O kur jie toliau nukeliauja, nežinome.

Ateini į policiją mažos pažymėlės sutvarkyti, iš karto reikalauja duomenų, į banką - tuojau skenuoja tavo asmens kortelę. Bet ji juk jau skenuota, kam dar kartą tai daryti? Ateinu pasikeisti telefono, vėl šviečia mano duomenis, nors dešimt metų moku sąskaitas, juk jau pažįsta mane. Tas dokumentų kopijavimas įstaigose man visada kelia nerimą ir sumaištį.

Mūsų technologijos dar nėra pakankamai tobulos, kad užtikrintų šimtaprocentinę apsaugą. Manau, reikėtų daugiau reikalauti iš tų duomenų rinkikų, kad susitvarkytų technologijas. Pagrindinis dalykas - pats žmogus turi valdyti savo duomenis. Svarbiausia, kai į tave kreipiamasi, susimąstyti, kam to reikia, įvertinti situaciją.

Alma KONTRIMAITĖ, nakvynės namų vadovė

Žonės patys labai daug ką viešina. Man kaip žmogui duomenų saugumas yra labai svarbus. Asmeniniame gyvenime vengdama viešumo, duomenų nutekėjimo, apkalbų nesinaudoju feisbuku. Įstaigoje teko susidurti su informacijos nutekėjimu per elektroninius paštus.

Būna įvairiuose pokalbiuose, pavyzdžiui, dėl draudimo, prašo ir asmens kodo. Tokius dalykus labai apgalvoju.

Duomenų nutekėjimas "CityBee" - labai jautri tema. Pateikiama informacija gali ir neatitikti visų aplinkybių. Mūsų įstaigoje buvo įvairiausių patikrinimų, auditų. Tikrai ne visada pasitvirtina pateiktos pirminės aplinkybės. Pasikeitus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui labai sugriežtintos sąlygos, netgi keičiasi bendravimas.

Mindaugas ČIAKAS, AB "Smiltynės perkėla" vadovas

Jeigu nutekintus "CityBee" duomenis bus įmanoma panaudoti prieš žmogų, blogai. Bet gal tai nėra taip pavojinga, kaip atrodo. Jeigu kas nors sužinos mano vardą, pavardę ir kur gyvenu, nemanau, kad man dėl to bus problemų. Bet jeigu pasinaudodami mano duomenimis gali paimti kokį nors greitąjį kreditą ir man reikės paskui kažkam įrodinėti, kad to nedariau, tada blogai. Įsivaizduoju, kad tokius kreditus galima gana lengvai gauti.

Manęs nėra prašę tokių duomenų, kuriuos labai slėpčiau. Savo duomenis visiems lengvai teikiu, kartais gal net per daug lengvabūdiškai.

Manau, po šio skandalo Lietuvoje visi - ir įmonės, renkančios duomenis, pradės atsakingiau žiūrėti į jų saugojimą, ir žmonės ne taip lengvai juos visiems dalins.

Jurga LAGO, juvelyrė

Aišku, neramu dėl duomenų nutekinimo. Dabar į tai itin atkreipiame dėmesį, ypač užsienyje. Šiais laikais jau suku gauti kliento duomenis. O anksčiau bet kas, bet kam duodavo telefono numerį ar elektroninio pašto adresą.

Ypač neramu dėl bankų. Kuo toliau, tuo mažiau mūsų pinigai mums priklauso ir tuo daugiau bankai gauna informacijos. Jų klausimynas... Jie, ko gero, eina ir prieš Lietuvos įstatymus, nes nebėra jokio privatumo. Bankas, žinoma, bendrauja su valstybinėmis institucijomis, keičiasi informacija. Bet tai yra smūgis į vienus vartus, nes žmogus negali pasirinkti, jis tampa įkaitu. Tai naujovė, anksčiau to nebūdavo.

Nežinai, kokia valstybinė institucija, koks valdininkas tave gali spausti ir šantažuoti. Juk gali vykti ir valstybinis šantažas. Skaitmeninė erdvė plečiasi ir atima vis daugiau privatumo. Šiandien jau sunku kontroliuoti, kiek esi stebimas. Tas asmens duomenų įstatymas, kurį priėmėme visai neseniai, buvo labai reikalingas, tik neaišku, kaip jis praktiškai bus taikomas po "kovido".

Viktoras ČEPYS, individualios veiklos atstovas

Labiausiai bijau, kad į mano banko sąskaitas kas neįlįstų. Banko duomenis saugau, keičiu slaptažodžius. O kad kas nors sužinos adresą, telefoną, - nebijau. Užsiimu individualia veikla, vis tiek viskas apie mane yra parašyta.

Per didelio saugumo nesilaikau. Neturiu kokių nors didelių paslapčių. 70 metų pragyvenau, dar niekas manęs neapstatė. Manau, kad tie, kurie moka "žulikavoti", eina prie turtingesnių, o ne prie eilinio žmogaus.

Turiu keturis elektroninius paštus, tad man siunčia visokias reklamas. Iš kažkur sužino mano adresus. Sėkmingai trinu jas lauk, ir tiek.

Sidebar placeholder