Tekstilė - Jūsų profesija ar hobis?
Mano profesija yra meninis metalo apdirbimas. Dirbu ne pagal profesiją, mėgaujuosiu hobiu.
Kaip pradėjote kurti?
Mama buvo kūrybinga. Ji piešė, mezgė, siuvo, eiles kūrė. Tiek aš, tiek mano sesuo nuo vaikystės mėgstam tokius darbelius. Regis, paveldėjom kūrybiškumą iš mamos.
Koks buvo Jūsų pirmas dirbinys?
Metalinis. Kai mokiausi Telšiuose, viską darėm iš metalo, o jau pabaigus studijas nieko nebedariau. Dar būdama studente tiesiog neturėjau tam pajamų. Norint dirbt su metalu, reikia turėt daug pinigų.
Pradėjau siuvinėti kryželiu, vėliau ėmiau siūti žaislus. Iš pradžių kūriau lėles, o paskui pastebėjau, kad vaikai labai mėgsta katinus.
Kiek laiko užtrunkate prie vieno kūrinio?
Sudėtinga atsakyti. Tai priklauso nuo darbo pobūdžio. Nedarau po vieną dirbinį. Pasisiuvu dešimt ir dešimt išverčiu, prikemšu, užsiūnu, dekoruoju. Jeigu imu, pavyzdžiui, siuvinėti rankinę ar maišelį, užtrunku ir iki savaitės. Tai priklauso nuo daikto dydžio.
Ar kuriate pagal užsakymą?
Žinokit, aš nelabai noriu susidėti su tokiais žmonėmis. Būna, kad įdedi pastangų, savo širdį, o žmogus dingsta arba pasako: "Ačiū, nebereikia." Arba, būna, mugėse žmogus prieina ir klausia: "Ar tokį daiktą darot?" Atsakau: "Labai atsiprašau, nenoriu būti nemandagi, bet bijau, kad per savo gyvenimą nespėsiu įgyvendinti savo idėjų. Jeigu jus norit, - prašom, darykit."
Ar daug parodų teko dalyvauti?
Nedaug. Tam reikia didelio pasiruošimo. Mano pragyvenimo šaltinis yra ne parodos, o tiesiog parduodami daiktai, todėl parodoms neskiriu daug laiko. Tiesa, neseniai buvo delmonų paroda. Delmonai - tai tautinių drabužių detalės.
Kam skiriate savo kūrybą?
Niekam. Aš negaliu gyventi be kūrybos.
Neįsivaizduoju savo gyvenimo be kūrybos, be vaidybos, be meno dalykų. Visa tai susiję.
Kai pradedi galvoti - visas gyvenimas gali būti vaidyba.
Aš esu laiminga kurdama. Jeigu kažkur nuklystu, kažkur išvažiuoju, kiekvieną kartą pasiilgstu darbų ir grižusi galiu užsidaryti namuose ir dirbti.
Viena iš Jūsų tekstilės parodų buvo pavadinta "Dygsneliu per gyvenimą". Kodėl?
Tai metafora. Visas gyvenimas - kaip adatos dygsnis. Gyvenimas toks ir yra: būna, kad peržengi per kelis tuos dygsnius, būna - sulėtini tempą.
Kur semiatės idėjų?
Žinokit, mano galvoje pilna idėjų. Aš kuriu širdimi. Būna taip, kad kažką pamatau, nusibraižau, ką nors sugalvoju, pradedu daryti. Pastebiu, kad norėjau taip, o pavyksta dar įdomiau. Geriausiai pavyksta, kai darau ekspromtu.
Kokios mintys kyla, kai pagalvojat apie savo kūrybą?
Didžiuotis nesididžiuoju, nes nėra ko. Aš neištobulinu savo darbų, nes žinau, kad viskas yra laikina. Žaislą darau neilgaamžį. Jis - nuplyš, nutrūks ir žmogui nebus gaila išmesti. Rankinė taip pat neilgaamžė. Panešiojai, atsibodo, išmetei - viskas. Dėl nieko nesigailiu, nieko nekeisčiau savo gyvenime. Užsiimčiau bet kokia veikla, kad tik būtų susijusi su menais.
Vaikai labai mėgsta katinus. Daivos Rekašiūtės siūtos lėlės. Siuvinėtos kuprinės. Metalo plastikos studijas baigusi Daiva Rekašiūtė pasirinko minkštesnę tekstilę ir savo kūrybines idėjas išreiškia siuvinėdama, kurdama žaislus.
Rašyti komentarą