Atgimimo aikštė - tai vieta, be kurios retas klaipėdietis galėtų įsivaizduoti bendrą savo miesto vaizdą. Tačiau būtent šis objektas pastaruosius keletą metų tapo miesto valdžios bei architektų galvos skausmu. Mat erdvė, kuri buvo suformuota okupacijos metais ir dažnam miestiečius asocijuojasi ne tik su skveru pasisėdėjimams, tačiau ir su ilgus metus ten stovėjusio bolševikų vado V. Lenino monumentu bei kitą sovietine simbolika, šiuo metu atrodo morališkai pasenusi ir urbanistiškai neišnaudota. Tad jau kurį laiką netylą kalbos, kaip šią erdvę būtų galima pakeisti.
Architektų nuomonės išsiskyrė
1998 m. vykusio architektūrinio konkurso pagrindu buvo parengtas ir patvirtintas detalusis Atgimimo aikštės planas, tačiau platesnės profesionalų diskusijos dėl plano įgyvendinimo nebuvo surengta.
Atgimimo aikštė po Antrojo Pasaulinio karo.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), norėdama užfiksuoti dabar esančias architektų nuomones šiuo klausimu pernai vykdė architektų apklausą ir kvietė pasisakyti už vieną iš 4 pasiūlytų aikštės vystymo alternatyvų arba teikti savo pasiūlymą.
Apklausos rezultatai:
Atsakymo variantai |
Santykis |
|
1. Patvirtinto detaliojo plano sprendinius, numatančius aikštės dalies užstatymą pastatais, galima pradėti realizuoti be esminių keitimų. |
0.0% |
|
2. Patvirtinto detaliojo plano sprendinių rėmuose reikalinga organizuoti aikštėje numatytų statinių architektūros konkursą, kurio pagrindu gali būti tikslinami suplanuoto tvarkymo parametrai. |
30.8% |
|
3. Naujas konkursas nereikalingas, apsisprendimą dėl patvirtinto plano sprendinių realizavimo atidėti ateičiai. Aikštę šiame etape sutvarkyti aplinkos dizaino elementais. |
15.4% |
|
4. Detalaus plano teiginiai nėra įtikinantys. Reikalinga nustatyti miesto centrinės dalies urbanistinės architektūrinės kokybės vertinimo kriterijus, patvirtintų kriterijų pagrindu organizuoti naują konkursą, kuris patikrintų galiojančio detaliojo plano |
42.3% |
|
5.Turiu geresnį pasiūlymą |
11.5% |
|
|
|
Pasiūlymai:
1. Jokių naujų konkursų ar "kriterijų" paieškų. Reikia nebediskutuoti, nebegriauti, o tvarkyti aikštę. Aikštės proporcijas savo laiku suformavo architektai G. Tiškus (Klaipėdos miesto garbės pilietis) ir V. Čekanauskas. Patvirtinto detaliojo plano sprendiniai nebeatitinka dabar galiojančios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 23 str. reikalavimų.
2. Urbanistinio - architektūrinio konkurso metu kurti miesto centrą su nauju savivaldybės pastatu (muzikinio teatro vietoje), rotušės aikšte bei nauja miesto centro transporto schema, nutraukiant eismą tarp Tiltų ir H.Manto gatvių. Aikštė turi tapti miesto centru skirtu žmonėms, o ne tranzitine erdve
3. Balsuočiau už 4-tą variantą, tačiau būtų galima iš dalies realizuoti patvirtinto detaliojo plano sprendinius, nestatant pastatų grupės palei H. Manto g. (S19). Ši pastatų grupė pilnai neišspendžia autentiškojo užstatymo atkūrimo problemos, greta esančiam aukštybiniam pastatui paliekama per mažai erdvės "kvėpuoti".
4. Aikštės užstatymas būtų pateisinamas tik tuo atveju, jei būtų atkuriamas 1940 metų vaizdas, atstatomi senieji pastatai (tame sk. biržos pastatas) .
5. Blogiausias urbanistinis sprendimas butu ten statyti valdininkams nauja pastatą.Merija reikia iškelti į urbanistiškai labai reikalaujančią atnaujinimo zona-krantine prie buvusio Sirijaus.Vidury miesto turime upę be prieigų, bet su puikiais privažiavimais.
6. 1. 2000-07-05 tarybos sprendimu Nr. 64 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai iš esmės neatitinka šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio reikalavimų: jame nėra 6 iš 8 nustatytų dabar privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo rodiklių - pradedant nuo leistino pastatų aukščio, leistino žemės sklypo užstatymo tankumo, leistino sklypo užstatymo intensyvumo, statinių statybos zonos.
7. Reikia tarptautinio urbanistinio konkurso.
8. Aikštės ateities perspektyvą spręsti atsižvelgiant į sprendimus dėl muzikinio teatro ir Bastionų tilto. Esamas detalusis planas tam nemaišo, bet ir nepadeda ieškant kompleksinio varianto.
Aikštėje - miesto rotušė
Taip pat pernai architektas Edmundas Andrijauskas pristatė vieną iš galimų Atgimimo aikštės keitimo idėjų - čia, šalia senosios miesto rotušės Danės gatvėje, statyti naująjį rotušės pastatą, į kurį galėtų persikelti miesto savivaldybė, mat esą dabartiniame pastate Liepų gatvėje dirbti yra praktiškai neįmanoma.
E. Andrijausko manymu, naujosios rotušės statymas Atgimimo aikštėje būtų puikus sprendimas. Jis padėtų suformuoti tikrąjį miesto centrą, kurio dabar nėra. Be to, rotušei numatoma vieta yra ypatingoje vizualinėje sankirtoje, todėl žvelgiant iš įvairių pusių čia kažko trūksta.
"Teritoriją, nepaisant visų naikinimų, visada buvo bandoma atstatyti, nes čia natūraliai formavosi miesto centras. Todėl naujojo rotušės pastato statymas ir galbūt biržos pastato atstatymas būtų visai logiškas žingsnis. Tačiau šiuos pastatus reikia statyti tik esant poreikiui, kitaip tariant, socialiniam užsakymui, nes tik dėl grožio jų niekam nereikia. Šalia jau esančio rotušės pastato pastačius naująjį ir galbūt atstačius biržos pastatą Atgimimo aikštė taptų gana proporcinga", - sakė E. Andrijauskas.
Architektui nesuprantama, kodėl žmonės bijo pastatų šioje vietoje. Jie kaip tik galėtų sutvarkyti Atgimimo aikštės, kuri šiuo metu yra "išskydusi", kompoziciją. Pasak E. Andrijausko, ji tokia nepatraukli todėl, kad yra bent 5 kartus didesnė nei turėtų būti, ir pateikė pavyzdį: jeigu mokyklos sporto salėje bus pastatyti tik du foteliukai, televizorius ir galbūt dar fikusas, jos erdvė, kad ir kaip tie daiktai bus stumdomi, niekada nebus jauki.
Architektas įsivaizduoja, kad Atgimimo aikštė galėtų būti maždaug tokio paties dydžio kaip Teatro ir Lietuvininkų aikštės.
Miesto architektų susirinkimų metu, sprendžiant šios vietos raidos klausimus buvo pateikiama ne viena idėja, kaip ši aikštė turėtų būti vystoma ateityje. Juos "VE.lt" portalas primins kitose rubrikos "Senoji Klaipėda" publikacijose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą