Olandų konsulas, vairavęs Klaipėdos pramonę per verslo audras

Lyginant su dabartiniais laikais, klaipėdietišku alumi buvo menkai prekiaujama „konkurentų teritorijoje“ Lietuvoje ar Prūsijoje, alaus eksportas taip pat buvo nenuolatinis (tik 1893 m. laikraštyje „Tilžės keleivis“ buvo rašoma, kad Mėmelio alus yra eksportuojamas į Jungtines Amerikos Valstijas). Todėl bendrovė buvo priversta plėsti pasiūlą ir ieškoti naujų verslo nišų.

„Stiprioji kmyninė“ ir „Curacao“

1898 m. pristatant Klaipėdos akcinio alaus bravoro produkciją, buvo nurodoma, kad jame verdamas ne vien tamsus ar bavariškas alus. Garinės distiliacijos būdu buvo gaminama ir degtinė, veikė romo ir likerio fabrikai, o nuo 1893 m. - ir acto gamybos padalinys. Frydricho priemiestyje veikė atsigabento autentiško arako, romo ir konjako sandėliai. Bendrovė didžiavosi pačio Rainkės sukurtu „Stipriosios kmynynės“ receptu.

IŠŠŪKIAI. Tarpukariu Klaipėdos krašte sumažėjus alaus paklausai olandų konsulo pramonininko Vilhelmo Falko vadovaujama bendrovė ieškojo naujų verslo nišų.

1913 m. įmonė buvo perregistruota, sudaryti nauji įstatai – bendrovė vadinta „Memeler Aktine Brauerei, Korn und Likörfabriken“ („Klaipėdos akcinė alaus darykla, degtinės ir likerio fabrikai“).

IV dešimtmečio pradžios laikraštyje „Memeler Dampfboot” Klaipėdos adresų knygelėse buvo skelbiama, kad be alaus Klaipėdos akcinis bravoras prekiavo likeriais, degtinėmis, prancūziškais konjakais, Jamaikos romais, Bordo, Burgundijos ir Reino vynais, šampanu ir portveinu. Retesni gėrimai – „Curacao“ palmių likeris, „Medor“ - buvo išpilstomi į specialiai pagamintus keramikinius kolbos formos butelius.

Aukso medaliai

Po I Pasaulinio karo akcinės alaus daryklos specializacija buvo tamsaus (ypač garsėjo „Aktien Dunkel“) ir šviesaus, Vienos kovo ir Klaipėdos porterio (net 22º stiprumo) rūšies alaus gamyba.

Nuo 1931 m. į originalius, specialiai užsakytus butelius pradėtas pilstyti pagal anglišką technologiją ruošiamas „Audit Ale” ir lengvas tik 3º stiprumo salyklinis „Caramel” alus. Šiam alui nebuvo taikomi akcizo mokesčiai, tad „Caramel” 4-ajame dešimtmetyje Klaipėdoje buvo verdama kelis šimtus kartų daugiau hektolitrų nei stipriųjų alaus rūšių.

IŠSIPLĖTĖ. Šiuose pastatuose tarpukariu vyko urminė degtinės ir vyno gamyba, veikė vaisvandenių sandėlis ir mineralinio vandens fabrikas.

Klaipėdos akcinis alaus bravoras nuo seno didžiavosi 1883 m. Mėmelio amatų ir žvejybos parodos medaliu. Nepriklausomos Lietuvos metais Klaipėdos aludariai irgi aktyviai dalyvavo to meto pramonės pasiekimų forumuose – tiek Kaune, tiek Klaipėdoje rengtose pramonės ir žemės ūkio parodose (1923, 1924, 1927, 1930 m.). Ypač didžiuotasi ir rinkodaroje naudotas 1927 m. liepą Klaipėdoje pirmą kartą surengtoje nacionalinėje parodoje gautas aukso medalis.

Genialus verslo sprendimas

Tarpukariu Klaipėdos krašte sumažėjus alaus paklausai olandų konsulo pramonininko Vilhelmo Falko vadovaujama bendrovė pradėjo ieškoti naujų verslo nišų. Ir vieną tokią sėkmingai rado. Alaus daryklos teritorijoje 1931 m. iškilo modernios architektūros, keturių aukštų naujas pastatas. Jame įsikūrė didžiausias Lietuvos mielių fabrikas.

Klaipėdos akcinio alaus bravoro Mielių fabrike kasdien buvo pagaminama iki 1 tonos mielių, kurių ženkli dalis buvo sunaudojama Lietuvoje, o nemažas kiekis buvo eksportuojamas į užsienį. „Lietuvos aidas” tuomet rašė, kad fabrike buvo „reikalaujama švaros ir gamybos skrupulingos priežiūros, kuri šiame fabrike išvystyta iki aukščiausio laipsnio”. Pažangiausio tuo metu klaipėdiečių mielių fabriko gaminiai greitai tapo populiariausi Lietuvoje.

V. Falko vadovaujama įmonė išplėtė ne tik gamybos pajėgumus Karaliaus Vilhelmo gatvėje, prie Malūnų pylimo ir Kulių vartų gatvių. Populiarų visoje šalyje alų ji pardavinėjo iš prekybos sandėlio Kaune. Vakarų Lietuvoje ji turėjo atstovybes Pagėgiuose, Rusnėje, Viešvilėje, Smalininkuose, Šilutėje. Be to, Klaipėdos senamiestyje kurį laiką bendrovė išlaikė ir „Fišerio” vyninę („Fischers Weinstuben”), kurioje buvo įrengta degustavimo salė.

1939 m. į Klaipėdą įžengė hitlerinės Vokietijos kariuomenė. Klaipėdos akcinis alaus bravoras buvo paverstas vokiška bendrove su ribota atsakomybe, pavadinta „Memel Ostquell Brauerei“. Rašant šį Klaipėdos aludarių istorijos puslapį V. Falkas jau nedalyvavo.