Kviečiame į 70-tą vakarą su Senąja Klaipėda. Šį kartą - kelių ir karčemų tema.
Požiūris į karčemas visuomenėje yra nevienareikšmiškas. Dažniausiai panašios įstaigos susilaukia pasmerkimo - girdo visuomenę, alina šeimų biudžetą, gadina sveikatą. Ir tik po šių apibendrinimų iškyla ir kitos, jau daugiau su naudomis susijusios nuomonės - o vis tik čia galima pavalgyti ir pailsėti keliaujančiam, čia galima operatyviai sužinoti paskutines apylinkių naujienas ir t.t. Karčemos ypač aktualios tapo traukiantis viduramžiams ir įsigalint ankstyviesiems naujiesiems laikams. Tuo metu gyvėjanti prekyba buvo tiesiog neatsiejama nuo karčemų. O kaip buvo Prūsijoje?
Dainiaus Elerto nuomone:
"Prūsijos šiaurėje ūkinis gyvenimas buvo smarkiai susijęs su kaimynine Žemaitija ir Kuršu. XV - XVI a. jie tapo natūraliu Klaipėdos užnugariu. Sausumos ir ypač vandens kelių tinklo augimas buvo gyvybinis šio miesto poreikis.Karčemų kiekio ir išsidėstymo pokyčiai suteikia naujų galimybių Klaipėdos ūkiniai aplinkai pažinti Vokiečių Ordino valstybės saulėlydyje ir vėliau..."
Plačiau šia tema D. Elertas kalba savo pranešime "Keliai ir karčemų tinklo raida Prūsijos šiaurėje: 1440-1540 m. kiekis ir geografija" spalio 7 d. 18.00 val. Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje (Klaipėda, Žvejų g. 1/2).
Paskaitos įrašas:
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą