Klaipėdos mediena: nuo cigarų iki sklandytuvų

Klaipėdos mediena: nuo cigarų iki sklandytuvų

š Klaipėdos uosto gabenama lietuviška mediena, ypač "Mėmelio ąžuolas", nuo XVIII a. garsino kraštą ir buvo pagrindinis jo eksporto šaltinis.

Aukščiausios kokybės mediena Europoje tarnavo ir burlaivių stiebams, ir alaus ar viskio brandinimui skirtoms statinėms. Nenuostabu, kad medžio apdirbimu užsiėmę verslininkai - tokie kaip Frydrichas Krausas (Friedrich Kraus) - buvo tarp pirmųjų Klaipėdos pramonininkų ir XIX a.

Beveik du šimtus metų mediena ir medienos dirbiniai buvo pagrindiniai Klaipėdos uosto, o kartu ir viso krašto ekonomikos pamatai. Iš pradžių iš Mėmelio uosto buvo gabenti tik sieliais iš Lietuvos ir Žemaitijos atplukdyta mediena. Vėliau sumanūs verslininkai ėmėsi medį apdirbti, steigė lentpjūves. Pirmoji vėjo lentpjūvė Mėmelyje pradėjo veikti dar 1759 m. Jų pajėgumai buvo plečiami panaudojant XIX a. ištobulintus garo variklius.

Frankentalio miestas Pietvakarių Vokietijoje, Reino krašte-Pfalce, turėjo ilgametes naujų pramonės rūšių tradicijas. Čia veikė šilko manufaktūros, XVII a. pabaigoje jį išgarsino porceliano fabrikas. Būtent iš jo į Klaipėdą atvykęs pramonininkas F. Krausas įsteigė pirmąją akcinę medienos apdirbimo bendrovę "Actiengesellschaft für Holzbearbeitung" su įspūdingu 250 tūkst. markių kapitalu.

Sumanusis Krausas savo bendrovei vietą parinko Luizės rajone, pievose prie Dangės, į šiaurę nuo senosios Klaipėdos. Toje uostamiesčio vietoje iki tol buvo tik Vachseno (Luizės) dvarelis, pradžioje vadintas žemės savininko, pirklio ir Prancūzijos generalinio konsulo Prūsijoje Kristiano Vilhelmo Vachseno vardu. Vėliau kitos jo šeimininkės Luizės dvarelyje yra veikęs aliejaus spaudimo malūnas, džiovykla, garinės plytinės: viena - prie dabartinės Kretingos gatvės, kita - prie Dangės. 1898 m. čia iškilo naujoviškas Klaipėdai technologiškai pranašus F. Krauso fabrikas. Iš pradžių pagrindinė jo produkcija buvo medinės dėžutės cigarams.

Talkinant direktoriui Schaakui buvo išplėsti pjovimo ir obliavimo įrenginių pajėgumai. Po trejų metų gamyba buvo dar labiau išplėsta - pastatyta lentpjūvė, skirta Klaipėdos krašte gausiai juodalksnių miško medžiagai pjauti. O 1905 m. įsigijus dar naujesnius įrenginius pradėta gaminti baldų dangai skirta fanera.

Klaipėdos istoriko Juliaus Žuko paskelbti duomenys rodo, kad F. Krauso verslo sumanymas pradžioje buvo itin sėkmingas. Pirmaisiais metais buvo perdirbta apie 5 000 kub. m medienos, o 1907 m. - jau apie 35 000. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą tai buvo stambi uostamiesčio įmonė, kurioje dirbo per 250 darbininkų.

F. Krausas į savo verslą įtraukė olandų pramonininkų investicijas, jie vėliau tapo ir įmonės valdytojais. Įmonėje ir toliau buvo gaminamos plokštės baldams. Produkcija buvo eksportuojama į Vokietiją, Angliją, net į Australiją, Pietų Afriką ir kitas pasaulio šalis. Gamykla taip pat gamino specialią fanerą lėktuvams bei sklandytuvams.

Deja, Pirmasis pasaulinis karas užkirto kelią žaliavoms į Klaipėdos uostą ir įmonė 1917 m. sustojo.

Medienos apdirbimas Klaipėdoje atsigavo jau prijungus ją prie Lietuvos, o po Antrojo pasaulinio karo įmonė pirmoji visoje Tarybų Sąjungoje pradėjo medžio drožlių plokščių gamybą. Dabar pramonininko F. Krauso pradėtas tradicijas tęsia AB "Klaipėdos mediena" - iš Klaipėdos baldininkams tiekiama žaliava ir produkcija toliau garsina uostamiesčio pramonę visame pasaulyje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder