Pamestos senųjų klaipėdiečių monetos - archeologų džiaugsmas

Šis skaičius dar augs, nes radinių dokumentacija dar tik artėja prie pabaigos. Senamiestyje randamą buitinę keramiką paįvairina ir labiausiai archeologus džiugina smulkūs, vienetiniai radiniai, tarp jų ir monetos. Tikriausiai jas senieji Klaipėdos gyventojai pamesdavo netyčia, prakiurus kokiai kišenei. To nepasakytume apie senųjų miestiečių išmetamus sudužusius puodus, stiklinius dirbinius, sukiužusios krosnies koklius arba po sočių pietų numėsinėtus kaulus. Jų randama suverstų prie namų, kiemuose arba laisvose miesto prieigose.

Monetos archeologams yra puikus datavimo indikatorius. Remiantis jų informacija galima tiksliau pasakyti, kada miestiečiai paliko pėdsakus apie save ir miesto gyvenimą.

Tyrinėtame objekte per 60 rastų monetų apima XVI-XX a. laikotarpį. Jos čionai pabiro skirtingais šios miesto dalies raidos etapais: per kasdienį senųjų gyventojų sąlytį su čia XVI-XVII a. įsikūrusiu religiniu centru, ėmus pilti gynybinius bastionus, ir versliems Klaipėdos pirkliams vėliau ėmus vystyti gamybinę veiklą.

RADINYS. Privataus asmens plomba bulė.

Niurnbergo žetonas ir bažnyčios grindų plyšiai

Reikšmingiausi tyrimų rezultatai apima istorinį laikotarpį, kai XVI a. II pusėje miesto salos smaigalyje buvo pastatytos dvi, vokiečiams (Šv. Jono) ir krašto lietuviams skirtos bažnyčios. Šio religinio branduolio atsiradimas ženklina vieną svarbiausių Reformacijos eigos etapų Klaipėdoje, kai kultūriniu požiūriu skirtingiems miesto ir krašto tikintiesiems Dievo žodis buvo perduodamas gimtąja kalba. Tikintieji savo maldos namus pasiekdavo grįstomis Turgaus ir Jono gatvėmis. Nors tarp grindinio akmenų paprastai galima tikėtis įstrigusių monetų, bet šiuokart tyrimų metu jų nebuvo aptikta. Matyt, prie bažnyčių grindinys buvo nuolat šluojamas, tad tvarkantysis rastas monetėles pats sau ir susirinkdavo. Visgi negrįstoje atkarpoje tarp Jono ir Turgaus gatvių pavyko aptikti unikalų Klaipėdoje pirmą kartą randamą skaičiavimo žetoną, gamintą Niurnberge. Žetonas kaldintas šeimos verslą perėmusio Hanso Krauvinkelio II kalykloje. Skaičiavimo žetonai buvo naudojami kaip pagalbinė skaičiavimo priemonė ant specialių linijomis pažymėtų lentų. Klaipėdoje rasto 1589 m. žetono vienoje pusėje vaizduojamas Cezaris, kitoje - graikų mitologinio pasakojimo scena apie tragiškai pasibaigusią Piramio ir Tisbės meilę.

Didžiausias per du sezonus vykdytų tyrimų laimikis - lietuvių bažnyčios atradimas, apie kurią iki tol žinota tik iš kartografinių, istorinių šaltinių. Vykdydami bažnyčios paieškas, pataikėme tiesiai į bažnyčios vidų. Pasiekę bažnyčios grindų lygmenį, jame surinkome XVII 3-4 dešimtmečiais datuojamų monetų, kurios veikiausiai buvo išbarstytos kunigams renkant pinigines aukas. Numizmatui E. Remecui jas identifikavus, pavyko sužinoti, jog į aukų dėžutę neįkrito Prūsijos hercogo Georgo Vilhelmo šilingai, Lenkijoje gaminti Zigmanto III Vazos grašiai, Elbinge kaldinti švedų karališkosios linijos Gustavo II Adolfo bei Kristinos šilingai.

LOBIAI. Vertingos yra bažnytinių apeigų metu rinktos monetos, pabirusios ant šventovės grindinio.

Pilant bastionus

Miesto salos gale, tarp Senosios ir Naujosios Dangės upės atšakų, įsikūręs religinis centras pirmąsias permainas patyrė dar XVII a. I ketvirtyje. Ruošiantis karui su Švedija 1625-1627 m. buvo imtasi formuoti miesto gynybinius įtvirtinimus. Archeologinių tyrimu metu teritorijoje už Šv. Jono bažnyčios aptikti Dangės senvagės, jos užpylimo ir įtvirtinimų reliktai iliustruoja gynybinės sistemos skverbimąsi į miesto sakralinę zoną. Bastionų pylimas tapo tikra našta Klaipėdos ir jos apylinkių gyventojams. Tokiu finansiškai sunkiu laikmečiu, matyt, kiekvieną grašį saugojo kaip savo akį, mat jų nepavyko atrasti nė vieno.

Ilgainiui miesto fortifikacija nulėmė čia stovėjusių bažnyčių likimą - skirtingu metu ir į skirtingas vietas buvo perkeltos Šv. Jono ir lietuvių bažnyčios. Iki XVIII a. pr. sakralinę funkciją puoselėjusi miesto teritorija tapo vien gynybinės sistemos dalimi. Tyrimai rodo, kad bastionai buvo formuojami keliais etapais. Gausiausia monetų buvo rasta XVIII a. pr. virš nugriautos lietuvių bažnyčios suformuotame žemių sampile. Sprendžiant iš surinktų kelių dešimčių tūkstančių radinių, jį "užaugino" miestiečiai, pildami čia įvairias nebereikalingas atliekas, kai pabiro apyvartoje cirkuliavę XVII a. II pusės pinigėliai.

Jie labai įvairūs ir įdomūs. Be jau mums gerai žinomų Prūsijos hercogų Frydricho Vilhelmo ir Frydricho III šilingų, turime Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Mykolo Kaributo šilingų, kaldintų Torūnėje. Prekybinius ryšius su LDK atspindi Kauno ir Elbingo kalyklose gamintos Jono Kazimiero monetos. Be jų į sampilą įkrito neaišku per kurias rankas į Klaipėdą patekę Danijos ir Norvegijos karaliaus Kristijono V 2 skilingai. Numizmatui pavyko identifikuoti ir du monetų falsifikatus!

Verslūs Klaipėdos pirkliai

Bastionams praradus gynybinę reikšmę ši vietovė vėl pakito. Pirmosios intencijos vystyti kitas veiklas žinomos nuo XVIII a. II pusės, kai Prūsijos karaliaus leidimu versliems Klaipėdos gyventojams pamažu buvo perduodami įtvirtinimai. Tuo laikotarpiu susidariusiame kultūriniame sluoksnyje pavyko aptikti 3 švinines plombas su antspaudais, kurios buvo naudojamos prekiaujamo audeklo žymėjimui, vėliau tapo gamintojo prekės ženklu. Aptiktos dvi XVIII a. pab.-XIX a. pr. plombos, žyminčios muitinėje atliktą prekių kontrolę. Buvo rasta privataus asmens su H &E inicialais plomba bulė, naudota svarbių dokumentų sutvirtinimui antspaudu. Šiam laikotarpiui priskirtinas su 1763 m. data Saksonijos kiurfiursto Augusto III šilingas, kaldintas Elbinge.

Apie XIX-XX a. intensyviai vykdytą gamybinę veiklą liudija šiuo laikotarpiu išaugę pastatai, iš kurių šiandien paliktas saugoti silkių rūšiavimo sandėlis, statytas 1857 metais. Tyrimų metu buvo aptikti pabirę Vokietijos pfenigai, taip pat buvo rastos 1895 metų Nikolajaus II trys kapeikos. Virš tuo metu išgrįstos kiemo dangos ir aplink ją buvo atrasta Klaipėdos muitinės švininė plomba su 1934 m. data ir spaudu "Lietuva". Kaip rodytų dar viena rasta plomba, jau 1925 metais Klaipėdą pasiekdavo nutiestu geležinkeliu gabenamos prekės iš Kuršėnų. Apie tarpukario Lietuvos atgarsius Klaipėdoje paliudija objekte atrasti lietuviški centai.

Gamybinė veikla šioje miesto dalyje galutinai nutraukta 2006 metais, nugriovus čia stovėjusį konditerijos fabriką, kuris veikė tiek sovietmečiu, tiek nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Vykdant tyrimus čia prisiminimų vedini užsukdavo miestiečiai, anais laikais arba dirbę fabrike, arba atvykdavę į ekskursiją pažiūrėti, kaip gaminami saldainiai. O gal būtent jie ir pametė kapeikas, kurias surinkome praktiškai nuo paviršiaus?

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologė, Istorijos katedros doktorantė Raimonda Nabažaitė.